LLP telkiasi bendrai veiklai su Birželio 3-osios grupe bei Respublikonų partija

2016 m. sausio 19 d. LR Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija prie iniciatyvų rinkti 50000 Lietuvos piliečių parašų dėl Seimo įpareigojimo svarstyti 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo“ pripažinimo negaliojančiu, bei įstatymo dėl LR konstitucijos pakeitimo pristatymas.

Koneferencijoje dalyvavo Aras Vyturys Sutkus – laikinai einantis LLP pirmininko pareigas, Zigmas Vaišvila – B3 grupė, Artūras Povilaitis – Respublikonų partija, Kazimieras Juraitis – sambūrio Mūsų gretos atstovas.

A.V.Sutkus:

Manau, kad daugelio bendražygių, kolegų bei visos Lietuvos aktyvių piliečių atmintyje dar neišblėso šurmulys bei intrigos, susijusios su praėjusių metų birželio 29-ąją turėjusiu įvykti privalomuoju referendumu – taip vadinamu ,,Žemės referendumu”. Be abejonės, skubus, svarbus ir neatidėliotinai spręstinas Lietuvos teritorinio vientisumo klausimas iš dalies buvo išspręstas per ,,Žemės saugiklių įstatymą”, tačiau šešėlyje atvirais liko daug svaresni klausimai:

  1. Ar 300 000 parašų, būtini surinkti privalomojo referendumo surengimui, nėra per didelis slenkstis siekiant be neramumų, riaušių ir konfliktų išspręsti piliečiams ir valstybės suverenui aktualius klausimus?
  2. Ar gali Seimas bei bet kuri kita valstybės valdymo institucija nepaisyti piliečių apsisprendimo ir savo nuožiūra nuspręsti kaip daugumai geriau? – kitaip išsireiškus – kvestionuoti suvereno teisę? Ar galima piliečių daugumos apsisprendimą keisti ne referendumo – t.y. be visuotinio apsisprendimo apklausos būdo?

Todėl surengtą, bet neįvykusį paskutinį referendumą įvardinti kaip ,,Žemės”, galėčiau tik sąlyginai …

Lietuvos liaudies partija buvo ir yra pirmoji formali politinė organizacija atsiliepusi ir pagal išgales visakeriopai, nuosekliai rėmusi šią apsisprendimo apklausą.

Pažymėtina, kad abudu šie klausimai per paskutinius 25-erius Lietuvos istorijos metus mėginami išspęsti nebe antrą, o jau trečią kartą. Pranciškaus Šliužo iniciatyva eiliškumo tvarka buvo antroji. Pirmumo gairė priklauso „Pensininkų partijai“, su kuria mes turime seniai pasirašytą ir galiojančią bendradarbiavimo sutartį. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar Lietuvos liaudies partija neketina nusišalinti nuo prielaidų tikros demokratinės visuomenės sukūrimui Lietuvoje, nuo pasitikėjimo savo jėgomis kiekvienam Lietuvos piliečiui susigražinimo ir skelbia apie telkimąsi šios peticijos įgyvendinimui.

Taip pat esu įpareigotas paskelbti, kad Lietuvos liaudies partija nepritaria praeitų metų lapkričio 26-ąją įvykdytiems įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams. Tokia įstatymo redakcija akivaizdžiai byloja apie „dvigubų standartų“ įsigalėjimą, apie Lietuvos ir kitų Europos sąjungos senbūvių diskriminavimą „pabėgėlių“ atžvilgiu. Ar vyraujanti dauguma sprunkančiųjų iš karinių konfliktų erdvės siekia išgyventi „močiutės Europos“ prieglobstyje, ar aniems labiau rūpi patikrinti mūsų pakantumo ribas – spręsti kiekvieno iš mūsų teisė. Deja, jau turime pirmą šios takoskyros auką. Naudojantis proga noriu Lietuvos liaudies partijos vardu perduoti užuojautą mūsų jauno tautiečio, žuvusio Švedijoje, tėvams ir visiems artimiesiems. Stiprybės ir ramybės Jums šiuos sunkiu metu. Pagerbkime Arminą tylos minute. (…)

Taigi, teisūs mes ar ne, ar mūsų, kaip politinės partijos pozicija sutampa su piliečių valia, turėsime galimybę pasitikrinti viešose erdvėse prašydami piliečius pritarti mūsų, bendrai su neformaliosios B3 grupės, judėjimo „Mūsų gretos“, Pensininkų, Respublikonų partijomis įstatymų leidimo iniciatyvai. Ši pilietinė akcija taipogi pasitarnaus puikiu praktiniu galimybių pasitikrinimu rinkiminės koalicijos sutelkimui.

Dėkui už dėmesį.

Kofenecijos video įrašas: http://media.lrs.lt/video/video5/video/2016/1/5EE6B4EE-BBFD-4556-84A4-F0C66A47CFDA/MEDIUM/d9ecbd2e-f219-42bf-adda-f623fdc062fb.mp4

DSC_2375 (1)

DSC_2373 (1)

A.Šedžius vėl laisvas

Dėl Lietuvoje klestinčios biurokratijos nepavykus partijos narių ir Tarybos valia atstatydinti Andrių Šedžių iš partijos ir jos pirmininko pareigų, galų gale, 2015 metų lapkričio 14-ą dieną įvykęs Lietuvos liaudies partijos politinės Tarybos posėdis patenkino Andriaus Šedžiaus pareiškimą ir atstatydino jį iš partijos pirmininko pareigų. Tarybos pavedimu partijos pirmininko pareigas nuo gruodžio 1-os dienos vykdo Aras Vyturys Sutkus. Andrius Šedžius pats numatė ir viešai, posėdžio metu, įsipareigojo perduoti laikinai einančiam partijos pirmininko pareigas visus LLP reikalus – dokumentaciją ir kitus rekvizitus – 16-os kalendorinių dienų bėgyje, t.y. iki gruodžio 1-os dienos. Tačiau iki šiol perdavimo-priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, nes Andrius Šedžius pradingo: neatsiliepia nei į telefoninius skambučius, nei į elektroninius laiškus.

Turime pagrindą manyti ir teigti, kad Andrius Šedžius piktybiškai ir tyčia vengia įvykdyti įsipareigojimus – perduoti partijos antspaudą bei dokumentaciją. Nušalindamas nuo prieigos prie banko sąskaitos finansininkę, o sekretoriato vadovę – nuo prieigos prie partijos narių apskaitos LR Teisingumo ministerijoje, apsunkino tolimesnę politinės Lietuvos liaudies partijos veiklą. Tuo labiau, kad pasiekė žinia, jog Andrius.Šedžius savavališkai iš partijos sąrašų be jokios motyvacijos ( be narių pareiškimų, tarybos sprendimų) išbraukė apie 1500 partijos narių. Spaudoje pareiškė, kad apie tiek narių jis atsives į partiją ,,Tvarka ir teisingumas”. Į skubią užklausą raštu dėl narių skaičiaus Teisingumo ministerija nesiteikė atsakyti. Tik po gruodžio 1 d., atgavus prieigą prie narių apskaitos Teisingumo ministerijoje, pasitvirtino, kad Andrius Šedžius iš tiesų tiesiog išregistravo minėtą narių skaičių daugumai jų, kaip išaiškėjo, apie tai net nežinant. Tai prilyginama duomenų vagystei. Partijos Tarybos posėdžiuose užfiksuoti įvairūs jo pažadai dirbti bei remti partiją, tačiau be tuščių kalbų ir pridarytų vienasmeniškais sprendimais skolų partija patyrė tik moralinius ir finansinius nuostolius.

 

Lietuvos liaudies partija

 

Ar Andrius Šedžius – lietuviškas politinis Fantomas’as ?

Kultinė komedija apie Fantomasą juokino viso pasaulio žiūrovus ilgus dešimtmečius.  Šioje komedijoje nusikaltėlių vadeiva, užsimaukšlinęs plastikinę kaukę, terorizuoja visas institucijas, pareigūnus, žmones ir visą šalį. Deja, tokiu nepamirštamu Fantomasu lietuviškajai Lietuvos liaudies partijai ir tapo jos buvęs – ar dar esamas (?) – pirmininkas Andrius Šedžius.

Prieš dvejetą metų, iškilmingame suvažiavime išrinktas nauju Lietuvos liaudies partijos pirmininku, jis tarsi įkūnijo visas trokštamas partijos narių iliuzijas: solidžiai  kalbantis, žadantis nuversti kalnus politinio darbo baruose, pasiturintis verslininkas – nesukėlė niekam nė mažiausio įtarimo.

Tačiau jau labai greitai  partijos Tarybos nariai, o po to ir visi kiti ėmė gūžčioti pečiais, nes pirmas „rimtas“ naujojo partijos pirmininko darbas buvo: a) išmesti iš darbo kvalifikuotą buhalterę ir  b) sekretoriato darbuotojas. Žymusis Skrudžas Makdakas iš vaikiškų komiksų pasaulio – tai būtų dar dosnus filantropas, lyginant su Andriaus Šedžiaus naujojo politinio darbo pradžia.

           Neapsakomai šykštus, nors baisiai mėgstąs puikuotis savo „milijonieriaus“   įvaizdžiu, jis labai greitai permetė į Lietuvos liaudies partijos sąskaitą visas savo paties rinkimines išlaidas ir pradėjo „auginti“ jos skolas. Niekada ir niekuo neprisidėjęs prie Lietuvos liaudies partijos struktūros sukūrimo, o ją gavęs būtent politinio pasitikėjimo pagrindu, Andrius Šedžius nutarė  ją iš viso paversti kišenine. Ta proga spjovęs į partijos įstatus, jos esminę valdymo grandį – Tarybą, jis ėmė ir pats sau sukvietė neeilinį suvažiavimą, surinkęs nedidelę grupelę klapčiukų. To keisto ir netikėto renginio tikslas buvo išmesti iš partijos bent kelias dešimtis Tarybos narių, kurie ne tik  mąstė, bet ir kritiškai vertino į paviršių iškilusią Šedžiaus demagogiją ir visišką neveiksnumą.

Be abejo, Lietuvos Teisingumo ministerija šio Andriaus Šedžiaus  suvažiavimo nepripažino legitimiu. Tačiau sužinojęs  šios savo  apgailėtinos politinės saviveiklos rezultatą – jis tapo iš viso neprognozuojamu, galutinai atverdamas savo, matyt, tikrąją melagingo, neatsakingo ir nesąžiningo  žmogaus pusę.

Lietuvos politinių partijų istorijoje išvis dar nebūtas dalykas, kad suvažiavime išrinktas partijos pirmininkas viešai pareikštų, jog jis jau yra… atsidūręs kitoje partijoje. Tai beprecedentis įvykis !    O štai Andrius Šedžius, vis dar būdamas Lietuvos liaudies partijos pirmininku, staiga ėmė ir pareiškė, jog jis jau perėjo į partijos „Tvarka ir teisingumas“ gretas. Gali būti, jog tokie neįtikėtini ir nepaaiškinami dalykai yra išties susiję su mėnulio fazių kaita ir ypač  pilnaties poveikiu psichinei sveikatai.

Tačiau Lietuvos liaudies partijai  sutelktomis pastangomis galų gale pavyko pašalinti Andrių Šedžių iš partijos ir pirmininko pareigų, ir net dar daugiau –  jis pats parašė ir pateikė partijos Tarybai prašymą nuo šių metų gruodžio 1 d. atleisti jį iš pirmininko pareigų. Ir ką gi, nors iki tos dienos Andrius Šedžius buvo įsipareigojęs grąžinti antspaudą, kitus partijos dokumentus, prijungti anksčiau nušalintas savo vienašališku sprendimu prie elektroninės banko prieigos finansininkę bei prie narių apskaitos Teisingumo ministerijoje sekretoriato vadovę, tačiau ir vėl jis kaip tikras Fantomasas tapo nepasiekiamu: neatsakinėja nei į telefono skambučius, nei į  elektroninius laiškus.

Nenuostabu, kad viešojoje politinėje erdvėje sklando įvairiausi gandai: jau lapkričio pradžioje Lietuvos liaudies partijos Tarybą pasiekė žinia, jog Andrius Šedžius savavališkai iš partijos narių sąrašų be jokio pagrindo ( be narių pareiškimų, Tarybos sprendimų) išbraukė apie 1500  narių. O jis išties jau viešai pasigyrė, kad  tiek narių jis atsives į partiją ,,Tvarka ir teisingumas“. Skubos tvarka užklausus apie narių kaitą Teisingumo ministeriją, konkretaus atsakymo taip ir nesulaukta.

Todėl viešai išreiškiame užuojautą aukščiau minėtai partijai, jos vadovams ir nariams, nes nėra jokios abejonės – po Andriaus Šedžiaus debiuto naujoje politinėje ganykloje – iš jos teliks vieni pelenai.

 Lietuvos liaudies partija 

Užuojauta dėl lėktuvo katastrofos

2015-tų metų spalio 31-ąją dieną, Vėlinių išvakarėse visą pasaulį apskriejo žinia apie  Rusijos aviakompanijos „Kogalymavia“ lėktuvo Airbus A321 katastrofą, įvykusią virš Egipto teritorijos, Sinajaus pusiasalyje.

Lietuvos liaudies partija visa širdimi prisideda prie daugelio Lietuvos gyventojų, Lietuvos Prezidentės ir kitų valstybės vadovų išreikštų užuojautų bei linki broliškai rusų tautai, žuvusiųjų artimiesiems, Rusijos valstybės vadovams  tvirtybės, išminties ir susitelkimo šią sunkią nelaimės valandą. 

 

Lietuvos liaudies partijos vadovybė

Susitikimas su LR Teisingumo viceministru Juliumi Pagojumi

Š.m. spalio 27 d. įvyko Lietuvos Teisingumo viceministro Juliaus Pagojaus ir LLP neformalaus pirmininko Aro V. Sutkaus, LLP Valdybos pirmininko Rimanto Kumpio, LLP sekretoriato vadovės ir Valdybos narės Danguolės Tautvydienės susitikimas. Šio susitikimo dingstimi tapo kolektyvinis partijos narių laiškas Teisingumo ministerijai apie susidariusią keblią situaciją, dėl formaliai partijai dar vadovaujančio pirmininko neveiklumo, dirbtinio klampinimo į skolas bei teisinės aklavietės.

Apie pasitarimo metu rastus konstruktyvius sprendimus buvo informuota Valdyba, kurios posėdis įvyko netrukus. 

 

LLP sekretoriatas

TALKA už valstybinę kalbą

Mielieji,

 

per mūsų šalį keliauja ,, TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“. Renkami parašai, kad Lietuvos piliečių pasuose jų vardus ir pavardes rašytume tik valstybine lietuvių kalba.

Daug žymių Lietuvos žmonių išplatino viešą laišką Lietuvos piliečiams dėl valstybinės kalbos išsaugojimo, kuriame teigė, jog valstybinę kalbą turime branginti ir puoselėti, išsaugodami nesusiaurintą jos viešąjį naudojimą ir išskirtinį statusą tarp kitų šalyje gyvuojančių kalbų. Juk ir Konstitucijoje valstybine kalba yra paskelbta lietuvių kalba.

Seime pateiktas pasiūlymas įteisinti rašybą visais lotyniško pagrindo rašmenimis vėliau pačių autorių buvo susiaurintas iki ,,w, q ir x“ įtraukimo, nors šių ženklų vis tiek neužtektų pavardžių rašymui kitomis kalbomis.

Siekiant politinio sutarimo, santarvės ir tarpusavio pasitikėjimo Seimui buvo pateiktas alternatyvus projektas, leidžiantis įrašus nevalstybine kalba paso papildomų įrašų puslapyje.

Tokiam projektui pritaria ir TALKA. Siekiama atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad visuomenė

nepalaiko siūlymų asmens dokumentuose vietoje valstybinės kalbos rašyti kitomis kalbomis ar jų raidėmis.

Kviečiame pasirašyti ir padėti rinkti parašus.

Gauti iniciatyvos ,,TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą parašų rinkimų lapus bei pasirašyti galite šiose vietose:

VILNIUS, centrinis parašų rinkimo štabas, Gedimino pr. 28/2– 506 kabinetas, Kristina Kirslienė: tel. 8606 85573, Artūras Vileita: tel. 8618 62139

 

KAUNAS: Kazimieras Garšva, tel.8616 17096; Audronė Veilentienė, tel. 837 300633, Kristina Juozapavičiūtė, tel. 8620 71800.

 

KLAIPĖDA: Marius Šileika, tel. 8647 03547, Akvilė Matulytė, tel. 8624 15950

 

PANEVĖŽYS: mieste – Greta Kildišienė, tel. 8620 90994, Kęstutis – 8641 44471, Apolonija – 8612 01021; rajone – Algimantas Birbilas, tel. 8616 19416.

Judita Šakočiuvienė, tel. 8616 19491

 

ALYTUS: Petras Valiūnas, tel. 8685 84060

 

TELŠIAI: Algirdas Tarvainis, tel. 8698 30845

 

MARIJAMPOLĖ: Audrius Stankevičius, tel. 8610 33112

 

UTENA:Valė Markūnienė: tel. 8614 72464

 

TAURAGĖ: Jolanta Vaitiekienė, tel. 8601 23038

 

Kviečiame būti aktyviais, TALKA vyksta ir kituose miestuose bei rajonuose.

Norintys gali pasirašyti ir internetu, nuorodą į elektroninio pasirašymo sistemą rasite puslapiuose

www.alkas.lt, www.propatria.lt, www.tiesos.lt

 

LLP sekretoriatas

Rugsėjo 10 d. Lietuvos liaudies partija dalyvavo protesto akcijoje

 

Mes, Lietuvos liaudies partijos nariai, kartu su kitomis visuomeninėmis bei politinėmis organizacijomis rugsėjo 10 d. dalyvavome Lietuvos profesinių sąjungos konfederacijos ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ surengtoje visuotinėje protesto akcijoje „Baudžiavai darbe – NE ! Darbuotojų garantijų mažinimui – NE !“

Daugiau kaip du tūkstančiai žmonių ketvirtadienį Vilniuje protestavo prieš valdžios planus liberalizuoti Darbo kodeksą mažinant kai kurias garantijas darbuotojams. Piketuotojai, susirinkę prie Seimo, reiškė nepasitenkinimą valdžia, darbuotojų sąskaita bandančia spręsti šalies problemas.

Daugelis kalbėjusių teigė, jog darbuotojai nėra nusistatę prieš pokyčius, tačiau jie turi būti priimtini visiems, ne vienai darbo santykių pusei.

Po mitingo jo dalyviai, deklaruodami savo šūkius bei reikalavimus, Gedimino prospektu nužygiavo prie Vyriausybės ir išreiškė nepasitenkinimą siūlomu Darbo kodekso modeliu. 

 

IMG_2418

IMG_2410

K.Petrov

Juodojo kaspino diena

Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena, prisimenant Molotovo-Ribbentropo pakto metines ir jo slaptuosius protokolus, kuriais stalininė Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija 1939 metais neteisėtai pasidalino Europą ir panaikino Baltijos šalių nepriklausomybę. Po 50 metų, 1989-ųjų rugpjūčio 23-ą Baltijos kelyje liudijome mūsų laisvės troškimą ir vienybės jėgą: per 2 mln. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų, išreišdami Baltijos šalių solidarumą ir norą būti laisvais, susikibo rankomis sudarydami gyvą grandinę per tris Baltijos valstybes. Šią dieną pagerbiame ir stalinizmo bei nacizmo aukas: Pirčiupiai, Ablinga, Paneriai ir Rainiai, Pravieniškės … Tai – skaudūs mūsų šalies randai. Tačiau, jeigu mūsų tauta, ne kartą užimta, naikinta, deginta ir žudyta, sugebėjo atsitiesti, atkurti nepriklausomybę, vadinasi, ji tvirta. To neturime pamiršti .

Šią  svarbią dieną tiek mums, tiek visai Europai, kviečiame dalyvauti jos renginiuose

 Rugpjūčio 24-ąją Ukraina švenčia savo nepriklausomybės dieną. Jos žmonės šiandien kovoja su brutualia agresija, siekiančia destabilizuoti šalį.  Linkime Ukrainos žmonėms vienybės bei stiprybės ginant savo nepriklausomybę.Mes – su Jumis.

 

Lietuvos liaudies partijos vadovybė