KREIPIMASIS DĖL KALBOS

LR  Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei

LR Ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui

LR Seimo nariams

Lietuvos politinėms partijoms

Valstybinei lietuvių kalbos komisijai         

                             

                              KREIPIMASIS

 dėl  LR Konstitucijos ir valstybinės  kalbos  įstatymo išlaikymo !

 

        Lietuvių kalba yra neįkainojama nacionalinė vertybė. Lietuvių vardų kilmė gali nustebinti, nes kai kuriems iš jų – tūkstančiai metų ir tai yra ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio kultūros lobynas. Tarptautiniu mastu lietuvių kalbą, kaip vieną seniausių iš gyvųjų pasaulio kalbų, tiria viso pasaulio baltistai. Žymiausiuose užsienio universitetuose ir mokslinių tyrimų centruose yra tyrinėjama  lietuvių kalba kaip vienintelė pažinimo galimybė, padedanti suprasti visų indoeuropiečių kalbų  raidos dėsningumus ir reiškinius.

        Pažymėtina, kad egzistuojanti konstitucinė doktrina ir teisinis reglamentavimas įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos statusą, o tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškai, naudojant lietuvių kalbos raidyne esančias raides, taip pat ir visi civilinės būklės aktų įrašai turi būti atliekami pagal lietuvių kalbos taisykles.

       LR Konstitucinis Teismas po 1999 metų nutarimo ir jo išaiškinimo 2009 metais, konstatavo, kad  Seimas, nustatydamas pavardžių rašymo Lietuvos piliečio pase taisykles, turi saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir įvertinti galimus pavojus bendrinei lietuvių kalbai, istoriniam lietuvių kalbos savitumui. 2014 metais LR Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimas, nustatydamas asmenvardžių rašymo Lietuvos piliečio pase taisykles, turi gauti lietuvių kalbos specialistų aiškiai išdėstytą poziciją ir aiškius siūlymus.

       Atkreipiame dėmesį, kad Seimo narių socialdemokratų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės įregistruotas bei numatytas svarstyti Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas ir jį lydinčios Civilinio kodekso pataisos iš pagrindų prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 14 straipsniui ir valstybinės lietuvių kalbos  teisiniam reglamentavimui.

       Šio įstatymo projekto 4 straipsnyje siūloma visai nauja valstybinės kalbos teisinio reguliavimo norma, kai, piliečių pageidavimu, jų pavardės būtų rašomos nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.  Ši prieškonstitucinė norma prieštarauja ne tik Konstitucinio Teismo nutartims, bet ir elementaraus protingumo kriterijams, netgi – sveikam protui. Juk tokiu atveju, rašant lenkiškas, vokiškas, prancūziškas ir kitas pavardes su jų būdingų abėcėlių ir specifinių garsinių sąskambių žymenimis – apostrofais, į lietuvių kalbos abėcėlę būtų dirbtinai įterpta dešimtys naujų raidžių ir   net neištariamų svetimų  garsų, nebūdingų mūsų gimtosios kalbos gramatikai ir leksikai.

      Lietuviško raidyno tarša svetimybėmis, kaip ir vietovardžių bei gatvių pavadinimų rašymas ne valstybine kalba – prilygsta jos piktybiškam griovimui ir šiurkščiam   valstybinio statuso pažeidimui. Nė viena pasaulio valstybė savo kalbos abėcėlės svetimomis raidėmis nedarko ir įstatymiškai draudžia tą daryti !

 Iš esmės šiuo prieškonstituciniu  Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektu Lietuvoje bus įteisinamos svetimos abėcėlės,  griaunant valstybinę lietuvių kalbą iš pamatų.                                                  

 Įteisinus gausias svetimybes mūsų kalba netektų savo tapatybės, originalumo, išskirtinio savitumo ir tolydžio būtų paversta -  puskalbe !

     Raginame LR Seimo narius, LR Vyriausybę, gerbti pagrindinį valstybės įstatymą – LR Konstituciją ir jos teisines normas, ginančias valstybinę kalbą, kurios buvo priimtos istoriniame LR piliečių referendume 1992 metų spalio 25 d.

     Reikalaujame atmesti LSDP atstovų įregistruotą Vardų ir pavardžių įstatymo projektą kaip niekinį, prieštaraujantį Lietuvos konstitucinei doktrinai ir teisiniam valstybinės kalbos reglamentavimui.

 

   Andrius ŠEDŽIUS, Lietuvos liaudies partijos pirmininkas

   Dr. Rimantas KUMPIS,  Lietuvos liaudies partijos vicepirmininkas

   Dr. Lilijana ASTRA, Lietuvos liaudies partijos vicepirmininkė

   Regina SIRUSIENĖ-LAMAUSKIENĖ, Lietuvos liaudies partijos vicepirmininkė

   Aras Vyturys SUTKUS, Lietuvos liaudies partijos vicepirmininkas

   Vaidotas PRUNSKUS, Lietuvos liaudies partijos vicepirmininkas

   Vincentas VAITKUS, Lietuvos liaudies partijos vicepirmininkas

Šeimos metai kviečia pamąstyti

Dažnai žmogus klausia: kokia gyvenimo prasmė, koks tikslas? Prasmė ir tikslas – sukurti save bendrystėje su kitais. Į šį pasaulį žmogus ateina kaip individas: liūtas, šuo, delfinas, beždžionė, arklys, sliekas ir t.t. Tačiau žmogus turi galimybę tapti kuriančiu žmogumi – asmenybe ir net individualybe. Tik laisvas žmogus tampa asmenybe, o laimingas – individualybe. Laisvė – tai atsakingas pasirinkimas. Atsakomybė prieš ką? Prieš save. Laisvė nei duota, nei dovanota. Ji tiesiog užduota. Laisvu žmogumi tampi arba ne.

Žmogus-individas į pasaulį ateina kaip vyras arba moteris. Vadinasi žmogus – laisva, laiminga moteris ir žmogus – laisvas, laimingas vyras. Vyro ir moters kūrybiška bendrystė juos priartina prie dieviškumo, t.y. gyvenimo dėsnių supratimo, meilės energijos įsisavinimo. Viso to mes turime mokytis. Vyro ir moters šeimyninis gyvenimas yra pati geriausia mokykla. Žinoma, jei sieksime tobulėti, augti, o ne pasinaudoti kitu. Šeimoje mokomės laisvės ir laimės etikos. Tik taip galima kurti vidinę harmoniją ir visuomenės santarvę. Šeimoje mokomės vyro ir moters vaidmens. Pirmieji mergaitės išgirsti komplimentai iš tėtės padeda augti savimi pasitikinčia moterimi, o mama sūnų išaugina džentelmenu. Šiandien labai dažnai moteris pasilieka viena auginti vaikus, todėl matau daug daugiau berniukų džentelmenų ir mažiau elegantiškų mergaičių. Mergaitės augančios be tėčio labiau kompleksuotos. Turime suprasti, kad šeimoje turi augti, tobulėti ne tik vaikai, bet ir tėvai: vyras ir moteris. Dažnai tėvai sako: viską atiduodame vaikams, visą meilę. Bet pasakyta: mylėk savo artimą, kaip save patį. Pasilik meilės sau, kaip sėklą, kad ji galėtų augti ir didėti, nes neturėsi ką dalinti. Labai jauni žmonės poruojasi, gimdo vaikus, turėdami dar labai mažai fizinių ir dvasinių jėgų, kurių reikia savęs kūrybai. O jau tenka dalintis su kitu žmogumi ir dalį savęs atiduoti kūdikiui. Sukrauti kraičio skrynią reikia laiko. Skrynia – tai simbolis, kuris šiandien gali reikšti išsilavinimą, kūrybą ir t.t. Įsimylėjimas iš pirmo žvilgsnio kartais sutrikdo harmoningą žmogaus vystymąsi. Kartais sakoma, kad meilė trunka tris mėnesius ar tris metus. Įsimylėjimą priimkime kaip dovaną, kurią reikia išlaikyti. Kad įsimylėjimas virstų meile, reikia ją kūrenti, o tam reikia pasiruošti „malkų“ (žinių ir kantrybės). Ir nuolat kūrenti. Nevisi tą dovaną (įsimylėjimą) gauna (sako: meilė neateina). Laisvas žmogus dėl to nepergyvena. Tiesiog pasiruošęs „malkų“ atsakingai išsirenka ir myli. Aš už laisvą meilę – t.y. nelauk, kad meilės amūrai paleistų strėles, bet atsakingai pasirink ir mylėk. Kūrenk meilės laužą. Kurk šeimą.

Tada išgirsti balsus: „be meilės, iš išskaičiavimo?! Tai buvo labai seniai!“ Aš manau, kad dabar yra labiau išskaičiuota:

Vaikinukas pakviečia mergaitę kartu gyventi. Ji kepa jam kotletus, plauna indus, tvarko drabužius, rašo už jį kursinius darbus. O kai mergaitė papriekaištauja, kad jis per dažnai vakarais žaidžia kompiuterinius žaidimus, vaikinukas atšauna, kad ji ne žmona ir ne mama, kad jam aiškintų. Ir mergaitė bijo palikti, nes ką ji pasakys, kai bus paklausta: ar turi draugą?

 Šiandien didelė visuomenės dalis klausia tiek merginų, tiek vaikinų (nors jiems tik 21 metai): ar turi draugą, ar turi draugę (t.y. sekso partnerį)? Kodėl pati visuomenė juos taip stumia, verčia skubėti? Todėl dažnai jaunimui sakau: nepasiduokite visuomenės spaudimui ir kūno balsui. Būkit laisvi žmonės – atsakingai pasirinkite.

Šiandien visuomenė toleruoja abortus, nes moters teisė pasirinkti: gimdyti ar negimdyti. Bet gal moteris turi priimti sprendimą ankščiau, kol dar nesibeldžia nauja gyvybė?

Kyla klausimas: ar šiandieninė šeima pažįsta gyvenimo dėsningumus? Juk tradicinė išmintis nutrūko. Manau, kad bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose turi atsirasti Šeimos etikos programa.

 

Kauno kolegijos filosofijos ir psichologijos lektorė Birutė Mikalauskienė

 

Memorandumas

 POLITINIS MEMORANDUMAS

Vilnius

  2014 – 04 – 05

Lietuvos liaudies partija skiria didelį dėmesį  gynybos strategijos svarbai, nes šiuolaikinėje politikoje terorizmas jau tapo savotišku žaislu įtakingų politikų ir galingų pasaulio valstybių rankose.

Kaip parodė tragiški Ukrainos įvykiai, terorizmas gali tapti rimtu pretekstu, kylant giliausiems socialiniams politiniams konfliktams visuomenėje, inspiruojant valstybinius perversmus ir perimant valdžią be jokių demokratinių rinkimų  valstybėse.

Lietuvoje sukeltas vienpusis politinis triukšmas „rusai puola“, kurį eskaluoja kai kurie politikai, politologai ar visuomenės veikėjai, nepalieka vietos net  racionaliems argumentams ir lengvai perauga į vadinamąją raganų medžioklę, kurios žala yra labai didelė, nes pakertami pamatiniai tarpvalstybinio dialogo santykiai su kitomis šalimis, nepriklausančiomis išimtinai ES ir NATO šalių blokui, verslininkai patiria milžiniškus nuostolius ir kyla esminis klausimas: kas tuomet yra atsakingi už pridėtinės vertės smukimą ? O juk nacionalinio verslo smukdymas yra neatsakinga valstybinė politika, kai vien siekiama kaupti politinį kapitalą, negalvojant apie pasekmes.

Štai vienas parlamentinės partijos vadovų skelbia,   kad „iš Rusijos politikos kyla pagrindinės nacionalinio saugumo grėsmės. Jos nėra išsprendžiamos. Lietuvos ir Rusijos ekonominis bendradarbiavimas kelia iššūkius nacionaliniam saugumui, gali daryti mūsų šalies verslo atstovus labai pažeidžiamus. „  

Akivaizdu, kad, šis  politinis triukšmas ir sumaištis padeda užslėpti pagrindines valstybės problemas ir nekalbėti apie tikruosius šiandieninius rūpesčius – socialinę atskirtį, skurdą, reformų nebuvimą, mažus atlyginimus ir emigraciją, savižudybes, nedarbą bei pradėtą lietuvių kalbos konstitucinio statuso griovimą.

Todėl kyla esminis politinis klausimas: kiek tokia vienpusė politika, eskaluojant šaltąjį karą su Rusija ir kitomis valstybėmis, nepriklausančiomis ES ir NATO, kainuos mūsų valstybei ir jos ateičiai?

Lietuvos liaudies partija siūlo laikytis nuosaikių ir racionalių šiuolaikinės tarpvalstybinės politikos prioritetų, kuriant ekonominius santykius su visomis užsienio valstybėmis ir siekti, kad konfliktai būtų sprendžiami išimtinai diplomatiniu būdu.

Lietuva turi būti žymiai matomesnė tarptautinės diplomatijos ir lanksčių, taikių iniciatyvų kėlimo srityje, nes šaltojo karo retorika neturi jokių perspektyvų.

 

Lietuvos liaudies partijos vadovybė
 

Įvykęs Lietuvos liaudies partijos ataskaitinis susirinkimas

Š.m. balandžio 5 d. Vilniuje įvyko Lietuvos liaudies partijos (LLP) ataskaitis rinkiminis suvažiavimas. 

Lietuvos liaudies partijos įkūrėjai Profesorei Kazimirai Prunskienei buvo suteiktas Garbės pirmininkės vardas.

Suvažiavimo metu įvyko Tautinės partijos Lietuvos kelias įsiliejimas į Lietuvos liaudies partiją.

Naujuoju Lietuvos liaudies partijos pirmininku išrinktas Andrius Šedžius.

DSC_1013 (Small) DSC_1014 (Small) DSC_1019 (Small) DSC_1032 (Small) DSC_1053 (Small) DSC_1052 (Small) DSC_1034 (Small) DSC_1029 (Small) DSC_1025 (Small) DSC_1045 (Small) DSC_1063 (Small) DSC_1068 (Small) DSC_1071 (Small) DSC_1087 (Small) DSC_1074 (Small) DSC_1077 (Small) DSC_1075 (Small) DSC_1081 (Small)

 

Mūsų partijos kandidatas rinkimuose į Europos Parlamentą – Andrius Šedžius

 

                      Šeštadienį, vasario 8 d., Šiauliuose įvyko Lietuvos liaudies partijos tarybos posėdis, kurio esminis darbotvarkės klausimas – kandidatų kėlimas artėjančiuose prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose.

                      Lietuvos liaudies partija nusprendė nekelti partijos kandidato prezidento rinkimuose, o kurį iš kandidatuojančių parems – bus apsispręsta suvažiavime kovo pabaigoje.

                      Europos Parlamento kandidatų sąrašą rinkimuose pasiūlyta vesti mūsų partijos nariui, buvusiam parlamentarui A. Šedžiui.

                      „Pagrindinis tikslas – reikalauti lygių teisių visiems Europos Sąjungos gyventojams. Lietuva, kaip lygiateisė Europos Sąjungos narė uoliai vykdo visus įsipareigojimus įvesdama vienodo dydžio mokesčius akcizinėms prekėms, atsisakė puikiai veikiančios Ignalinos atominės elektrinės, tačiau mainais negavo žadėtos europietiškos gyvenimo kokybės", – aiškino A. Šedžius.

                      „Mes, lietuviai, kaltiname visų pirma save, tačiau pamirštame, kad esame vienos didelės Sąjungos nariai, tad kodėl turime susitaikyti su mažiausiomis išmokomis žemdirbiams, mažiausiu minimaliu darbo užmokesčiu ir pensijomis visoje Europos Sąjungoje, kurios lyg ir lygiaverčiai nariai esame? Jeigu mūsų partijai pavyks pelnyti rinkėjų pasitikėjimą, tai reikalausime, kad būtų suvienodintas minimalus darbo užmokestis visoje Europos Sąjungoje, išmokos žemdirbiams nesiskirtų nuo Vokietijos ar Didžiosios Britanijos išmokų, minimali pensija ir bedarbio pašalpa atitiktų Europietiškus standartus. Puikiai suprantu, kad reikalavimai yra aukšti, bet mes negalime būti atstumti, juk Lietuvos emigrantai savo darbu kelia Eurpos Sąjungos valstybių senbuvių ekonomiką ir kuria visos Europos Sąjungos gerovę."

                      Partijos taryba vienbalsiai patvirtino A.Šedžiaus kandidatūrą rinkimams į Europos Parlamentą.

 

LLP informacija

Vyriausiajai rinkimų komisijai nepavyko sustabdyti referendumo dėl LR Konstitucijos pataisų

Po daug įtampos sulaukusių diskusijų VRK sabotuoti referendumo organizavimo nepavyko. Už tokį sprendimą balsavo lygiai pusė – 8 komisijos nariai, prieš buvo 4, susilaikė taip pat 4. Norint užkirsti kelią referendumui reikėjo dar 1 balso.

Susiklosčius pusiausvyrai, lemiamas buvo komisijos pirmininko Zenono Vaigausko balsas – jis susilaikė.

Aistros virė nuo pirmos minutės

Į VRK priimamąjį susibūrė didelė referendumo šalininkų minia, tačiau į posėdį pateko tik iniciatyvinės grupės lyderiai Julius Panka ir Pranciškus Šliužas bei keliolika jų sekėjų. Posėdžio pradžioje „Drąsos kelio“ politinei partijai priklausanti komisijos narė Irena Malinauskienė pasiūlė pripažinti 4000 arba 6000 pasirašiusiųjų įrašų, nes dalį išbrokuotų parašų būtų galima pripažinti galiojančiais, jei VRK, pavyzdžiui, nelaikytų negaliojančiais kai kurių įrašų, kurie nėra parašyti viena ranka.

Netrukus posėdžių salėje atmosfera ėmė kaisti, iniciatyvinės grupės nariai ėmė svaidytis replikomis, vienas referendumo šalininkų atstovas 5 minutėms buvo išprašytas „atvėsti“.

Po balsavimo 9 VRK nariai nusprendė „Drąsos kelio“ atstovės siūlymui nepritarti, 3 buvo už, tiek pat susilaikė, tad I. Malinauskienės siūlymui nepritarta.

Pasiūlė mechanizmą sabotuoti referendumo surengimą

Grupė komisijos narių, reaguodami į praeitą penktadienį paskelbtą Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, siekė sužlugdyti kelią referendumo organizavimui. KT išaiškino, kad nepakeitus konstitucinio akto dėl Lietuvos narystės ES „negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai“.

„Manyčiau, kad, skelbiant tokį referendumą <…>, kuris prieštarauja prigimtinių žmogaus teisių pobūdžiui, kuris pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus, įsipareigojimus ES, yra diskriminacinis, VRK turėtų teisę įvertinti tokio referendumo atitikimą Konstitucijai“, – teigė VRK narys Jonas Udris.

Jo teigimu, VRK turėtų galimybę išsakyti savo nuomonę dėl KT nutarimo šio referendumo kontekste ir, jei bus tokia galimybė, „pasitikrinti savo sprendimą Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme.“ O pastarasis galėtų kreiptis į KT, kuris konstatuotų, kad referendume svarstomi klausimai būtų antikonstituciniai.

Šliužas prisiminė rusišką patarlę

J. Udrio siūlymą vertinęs P. Šliužas VRK nariams grasino tarptautiniais teismais ir galimais neramumais Lietuvoje, jei jie priims netinkamą sprendimą.

„Mama, rodi menia obratno“ (Mama, pagimdyk mane atgal, – rus.). Jūsų sprendimas yra tokio pobūdžio. <…> Jūsų sprendimas, jūs turbūt jaučiate, bus apskųstas visuose teismuose iki tarptautinio lygio. Taigi, nuskambėsite gražiai. <…> Būsite atsakingi už galimus bruzdėjimus Lietuvoje“, – tvirtino P. Šliužas.

Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę paskelbė, jog pataisa, kuria išbraukta norma dėl išimtinės Lietuvos banko pinigų emisijos teisės, priimta netinkamai. Ši nuostata buvo priimta dėl Lietuvos siekio įsivesti eurą.

Tačiau tuo pačiu Teismas pažymėjo, jog ankstesnė minimo straipsnio redakcija negrąžinama, nes tauta referendumu yra apsisprendusi dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, o visateisė narystė ES lemia „konstitucinį Lietuvos įsipareigojimą dalyvauti ekonominės ir pinigų sąjungos valstybių integracijoje įsivedant bendrą šios sąjungos valiutą eurą“.

Referendumo įstatymas numato, kad referendumui siūlomas projektas turi atitikti Lietuvos įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymo nustatytus reikalavimus, o, stodama į ES, Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams ir po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas nustos galios. Tuo tarpu iniciatyvinė grupė siūlo rengti referendumą, kuriuo būtų siūloma tokį draudimą įrašyti į Konstituciją.

Vaigauskas: galutinį sprendimą turėtų priimti Seimas

Vis dėlto VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas įsitikinęs, jog galutinį sprendimą dėl referendumo turi priimti Seimas, o komisija neturėtų pati nutraukti referendumo iniciatyvos po to, kai pristatyti surinkti parašai.

„Keli komisijos nariai parengė pažymą, jie galvoja, kad reikia visus sprendimus dėl grupės registravimo, kitus, pripažinti niekiniais po KT sprendimo. Kuo jie tai grindžia – mano supratimu, tai prieštarauja Referendumo įstatymui. Mano įsitikinimu, mes turėtumėm patikrint, ar tie parašai surinkti, ir atiduoti Seimui (spręsti – red.)“, – BNS yra sakęs Z. Vaigauskas.

Pagal įstatymą, Seimas, gavęs tinkamai įformintą grupės baigiamąjį aktą kartu su piliečių reikalavimais ir VRK išvadą, kad pateikti dokumentai atitinka įstatymą, sesijos metu artimiausiame Seimo posėdyje svarsto referendumo paskelbimo datos klausimą.

Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos, Seimas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ši išvada negali būti pagrindas neskelbti referendumo, nurodyta Referendumo įstatyme.

Referendumo iniciatoriai teigė parašus surinkę

Iniciatyvinės grupės nariai trečiadienį pranešė patikslinę reikiamą skaičių parašų, kad būtų paskelbtas referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams ir mažesnių reikalavimų referendumams rengti.

Po pirminio parašų patikrinimo iki reikalaujamos 300 tūkst. ribos trūko 7,8 tūkst. parašų, tačiau vėliau apie 3 tūkst. parašų pripažinti tinkamais po tikslinimų su gyventojų registrų centru. Iniciatyvinė grupė teigia per kelis etapus patikslinusi 5,5 tūkst. parašų.

„Beveik tūkstančiu parašų viršijame 300 tūkst. net pagal VRK standartus“, – žurnalistams sakė vienas iš iniciatorių Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka.

VRK leido taisyti 9,5 tūkst. parašų: iš jų apie 3 tūkst. parašų pripažinti tinkamais po tikslinimų su gyventojų registrų centru, iš maždaug 4 tūkst. parašų iniciatoriai dar maždaug 3,4 tūkst., pristatė patikslinę, o trečiadienį sueina terminas pristatyti paskutiniams patikslintiems parašams iš dar maždaug 2,5 tūkstančio.

Įstatymas numato galimybę parašus rinkti papildomai, jei iki reikiamo skaičiaus trūksta labai nedaug – iki 0,5 procento arba 1,5 tūkst. – parašų, tam duodant 15 dienų terminą.

Iniciatyvinė grupė siūlo surengti privalomąjį referendumą dėl trijų Konstitucijos straipsnių keitimo – sumažinti reikalavimus referendumui surengti ir uždrausti žemės pardavimą užsieniečiams bei juridiniams asmenims.

Alfa.lt informacija

Lietuvos liaudies partijos tarybos posėdis Kaune

Š.m. gruodžio 14 d. Kaune įvyko Lietuvos liaudies partijos tarybos posėdis, kuriame pristatyti ir aptarti lietuviškos valiutos Lito išsaugojimo ir Euro įvedimo klausimai. Lietuvos liaudies partija pasisako už  Litą ir prieš Eurą, nes Lietuvos ekonomika ES valiutai nepasiruošusi. Dėl Euro įvedimo LLP siūlo referendume atsiklausti Lietuvos respublikos piliečių.

Išsakyta ir patvirtinta LLP pozicija LR Prezidento ir Europarlamento rinkimuose, kurie įvyks 2014 m. gegužę. Galimus kandidatus į Prezidentus ir Europarlamentą partija rems tuos, kurie pasisakys už valstybinės žemės išsaugojimą ir pardavimą tik Lietuvos respublikos piliečiams, už Lito išsaugojimą, už pensijų grąžinimą, efektyvią socialinės paramos sistemą, tradicinės šeimos išsaugojimą, už bedarbystės, ypatingai jaunimo, mažinimą.

Taip pat aptartas LLP dalyvavimas parašų rinkime referendumui dėl LR Konstitucijos 9, 47, 147 straipsnių pakeitimo surengti, bei kuriamo paramos fondo „Pasitikėjimas“ esminiai klausimai.

Padėkos raštais už nuoširdų darbą renkant piliečių parašus privalomajam referendumui surengti apdovanoti Šiaulių sk. koordinatorius Vicentas Vaitkus, bei Aras Sutkus iš Kauno. Padėkos raštu už paskaita apie tradicinės šeimos sampratą LLP sąskrydyje Šiauliuose pagerbta Kauno rajono skyriaus pirmininkė Birutė Mikalauskienė.

 

LLP sekretoriatas

Lietuvos liaudies partijos dalyvavimas parašų rinkime referendumui surengti

Baigėsi parašų rinkimo referendumui dėl LR Konstitucijos 9,47,147 straipsnių pakeitimo terminas. Iki lapkričio 29-osios dienos pabaigos, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) buvo pateikta 320 818 parašų. Tame tarpe – 7393 žmonės savo parašais referendumo idėją patvirtino elektroniniu būdu.

Iš visos Lietuvos  parašų rinkimo lapai suplaukė į mūsų – Lietuvos liaudies partijos būstinę, tad turėjome galimybę ne tik stebėti, bet ir rūšiuoti bei tvarkyti parašų rinkimo lapus. Tokio šurmulio būstinė seniai neregėjo. Iki paskutinės valandos entuziastai dar rinko parašus įvairiose Vilniaus miesto vietose. Džiaugiamės, kad ir į mūsų būstinę ėjo žmonės pasirašyti.

Parašų rinkime aktyviai dalyvavo ir dalis mūsų partijos narių bei rėmėjų. Referendumo iniciatyvinėje grupėje, kurią sudarė 30 žmonių dalyvavo ir LLP deleguoti nariai: Rimantas Kumpis, Jonas Rimkus, Danguolė Tautvydienė ir Maksim Suvorov.

Pirmasis tikslas pasiektas gerais rezultatais, juk buvo perkopta sunkiai įveikiama LR Konstitucijoje numatyta 300 000 piliečių parašų, reikalingų surengti referendumui, riba.

LLP vadovybės vardu norime nuoširdžiai padėkoti visiems Jums, rinkusiems parašus, už pilietiškumą ir atsidavimą šiam sunkiam darbui. Be Jūsų pasiaukojimo nebūtume pasiekę tokio rezultato. Tikimės, kad mūsų visų darbas bus objektyviai įvertintas parašų patikros metu Vyriausioje rinkimų komisijoje, kuri gruodžio 16 d. pateiks rezultatus.

Už darnų ir rezultatyvų parašų rinkimo organizavimą ypatingai norime padėkoti LLP tarybos nariams Šiaulių skyriaus pirmininkui Vincentui Vaitkui bei kauniečiui Arui Sutkui.

Artimiausiame LLP tarybos posėdyje aptarsime mūsų partijos indėlį renkant parašus.

LLP sekretoriatas

Kviečiame rinkti parašus referendumui!

gele „Lietuviai ilgiausiai Europoje išsaugojo žemės, o ne ideologijos valstybę. Žemė – tai mūsų Šventas raštas. Todėl mes, čia pasirašiusieji, teigiame, kad žemės pardavimas ar kitoks perdavimas užsienio šalių piliečiams ar įmonėms, išskyrus nuomą, pažeidžia valstybės teritorijos vientisumą ir gali būti vertinamas tik kaip Tėvynės išsižadėjimas ir net išdavimas", – rašoma referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams iniciatorių kreipimesi į Lietuvos žmones dar gerokai anksčiau, kurį pasirašė filosofai Arvydas Juozaitis, Algirdas Patackas, Romualdas Ozolas, Bronislovas Genzelis, dailininkas Aloyzas Stasiulevičius, sportininkas Žydrūnas Savickas ir kt.

 KAS VYKSTA? Mūsų Konstitucija, kuri privalo įtvirtinti ir užtikrinti pagrindines Lietuvos Valstybės ir Lietuvos piliečių teises ir, be kita ko, teisę į Lietuvos žemę ir teritoriją, yra pakeista be jokio referendumo. Jei Konstitucijai priimti ir patvirtinti jos nuostatas 1992 m. spalio 25 d. buvo šaukiamas visų piliečių referendumas, tai vėlesniems pakeitimams mūsų nuomonės ir pritarimo jau nebereikėjo. Šiuo metu galiojantis 47–asis Konstitucijos straipsnis, kuriame rašoma būtent apie teisę į žemę, yra taip pakeistas, kad mūsų, lietuvių, jame jau net nebėra ir šiuo metu kalbama tiktai apie „užsienio šalių subjektų“ teisę į mūsų teritoriją.

Ar pasirašysime UŽ referendumo surengimą dėl Lietuvos žemės bei jos gelmių išsaugojimo ir Tautos sprendžiamosios galios įtvirtinimo, kad būtų sumažinamas referendumui surengti reikiamų parašų skaičius nuo 300 000 parašų iki 100 000? Pvz., 9 mln. gyventojų turinti Šveicarija referendumui surengti renka šimtą tūkstančių parašų, o mūsų valstybėje, kurioje nebeliko nė trijų milijonų piliečių, kvota nuo 1992 metų tebėra tris kartus didesnė. Ką tai reiškia? Atimta Tautos teisė spręsti gyvybiškai svarbius Tėvynės klausimus. 141 LR Seimo narys gali nutarti parduoti mūsų žemę užsieniečiams, gali užbokuoti bet kokius rinkėjų siūlymus inicijuoti referendumus.  Ar ne per daug prabangos sau leidžiame, kai jau ne vieną kartą Tautos išrinktieji nepaisė juos delegavusiųjų valdžion valios? Taigi pats laikas susitelkti, nebedejuoti, neieškoti kaltų, nelaukti, kol kas atneš iki jūsų parašų rinkimo lapus. Visi, galintys judėti ir suvokiantys atsakomybę už Lietuvos likimą, turime tapti parašų rinkėjais, kad mūsų valia šis referendumas įvyktų.

 

Lietuvos liaudies partija kviečia visus į parašų rinkimo akciją.

Renkami parašai referendumui dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47, 147 straipsnių pakeitimo

 

9 straipsnio pirmosios ir trečiosios dalių pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Referendumu priimti sprendimai gali būti keičiami tik referendumu.“

Pakeisti 9 straipsnio trečiąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 100 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.“

 

47 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.

Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje.

Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės ir bendruomeninės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.

Valstybinės ir bendruomeninės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo klausimai sprendžiami tik referendumu.

Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei – jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.“

 

147 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas

Pakeisti 147 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip ¼ visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 100 tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę.“

Kviečiame visus savanorius padėti rinkti parašus referendumui surengti.

 

Parašų rinkimo lapus galite pasiimti Lietuvos liaudies partijos patalpose, A.Stulginskio 4/7, Vilniuje.

Tel. pasiteiravimui: 8 5 264 12 84, 8 606 84676 (Nijolė) 8 612 05124 (Danguolė)