Prašome skirti 1 % nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM)

Gerbiamieji,
Maloniai kviečiame skirti Lietuvos liaudies partijai 1 % nuo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) bei pateikiame nuorodą į Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklapį http://www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=10139389
Jame rasite patvirtintas prašymo bei formos užpildymo ir pateikimo taisykles.
Atkreipkite dėmesį – mūsų partijos identifikacinis nr. (E2 eilutėje) yra 302500733.
Jei deklaraciją pildote internetu, prisijunkite prie Valstybinės mokesčių inspekcijos sukurtos Elektroninio deklaravimo sistemos – http://deklaravimas.vmi.lt.
Mums svarbus kiekvienas rėmėjas, tad jeigu Jūs norėtumėte, kad mes žinotume, jog skyrėte mums 1% nuo savo sumokėto GPM, maloniai prašome atsiųsti savo kontaktinę informaciją.

Dėkojame Jums už Jūsų paramą.

Kviečiame prisijungti prie iniciatyvos !!!

Lietuvos liaudies partija dalyvauja iniciatyvoje ir renka parašus dėl pernai, lapkričio 26 d. LR Seimo skubotai priimtų ,,Užsieniečių teisinės padėties įstatymo“ pataisų. Surinkus iki balandžio 9 dienos 50 000 piliečių parašų, įstatymo projektas bus teikiamas Lietuvos respublikos Seimui.
Per 2015 metus į Europos sąjungos valstybes pateko daugiau kaip milijonas migrantų. Šių metų sausį – daugiau kaip 50 000. Lietuvai Briuselis pasiūlė migrantų kvotų susitarimą ( šiandien apie 1100 žmonų), bet pagal didėjantį migrantų skaičių galime tikėtis, kad ,,pasiūla“ Lietuvai didės.
Migracija vyksta, lietuviai taip pat emigruoja, tačiau ši procedūra turi vykti civilizuotai, nepakenkdama valstybės ir jos piliečių interesams.
Pagal 2015 metų lapkričio 26 dieną skubos tvarka atnaujintą užsieniečių teisinės padėties įstatymą kaip ir nebeliko migrantų atsakomybės už nelegalų valstybinės sienos pažeidimą; nebelieka pagrįstos priežasties nesuteikti prieglobsčio migrantui, net jei jis meluoja, jog yra persekiojamas savo šalyje ir jam ten gresia pavojus. Taip pat supaprastintas migravimas be leidimo iš pabėgėlių priėmimo centrų ir atgal; perduoti migranto duomenis Jungtinių Tautų Organizacijai galima tik jam pačiam raštiškai sutikus. Beveik nebelieka jokių priežasčių nelegalaus migranto neįsileisti į šalį, net jei jis neteisėtai atvyksta ir išvyksta iš Lietuvos.
Mes manome, kad šios pataisos visiškai neatitinka viešojo intereso. Todėl ir pradėta ši parašų rinkimo iniciatyva siekiant įpareigoti respublikos Seimą svarstyti to įstatymo atšaukimą.
Todėl kviečiame prisidėti prie šios iniciatyvos.
Parašų rinkimo lapus galima pasiimti Lietuvos liaudies partijos būstinėje Švitrigailos g. 7 (2 laiptinė nuo miesto centro, 4 aukštas dešinėje pusėje).
Skambinti:
Danguolei 8680 32533
Nijolei 8606 84676

Valdui Adamkui – Santarvės fondo ordinas

2016 m. vasario 11 d. kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui Santarvės fondo steigėjas Julius Kazėnas iškilmingai įteikė Santarvės ordiną „Pro augenda concordia“ („Už santarvės puoselėjimą“). Iškilmingame renginyje dalyvavo ir V.Adamkų sveikino žymūs Lietuvos ir užsienio valstybių veikėjai.
Julius Kazėnas perskaitė ir Lietuvos liaudies partijos garbės pirmininkės Kazimieros Prunskienės sveikinimą. Laikinai einantis partijos pirmininko pareigas Aras Vyturys Sutkus perdavė J.E. prezidentui Valdui Adamkui sveikinimo žodžius.

LLP sekretoriatas
DSC_2451

DSC_2466

Akcija prieš priverstinę imigraciją

2016-02-06 d., Vilniuje, įvyko akcija, organizuota asociacijos „Nacionalinis interesas“ ir „Visuomeninio komiteto prieš priverstinę imigraciją“, kaip tarptautinės demonstracijos prieš „Europos islamizaciją ir masinę imigraciją“ dalis, – suderintas renginys, nukreiptas prieš priverstinę imigraciją, pavadinimu – „30 metrų parašų prieš priverstinę imigraciją“, kuriuo pabaigoje buvo išskleistas 24 000 žmonių, pasirašiusių peticiją prieš minimą procesą, parašų sąrašas, siekęs 30 metrų. Primename, kad visoje Europoje šiandien vyksta analogiški renginiai, nukreipti prieš masinę imigraciją, ir, kad Vilnius (Lietuva), tik dalis tų renginių visumos. Taip pat toks renginys vyko Klaipėdoje.
Europoje tokie renginiai vyko Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Olandijoje, Britanijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Airijoje ir Italijoje.

DSC_2398

DSC_2435

DSC_2428

DSC_2417

LLP telkiasi bendrai veiklai su Birželio 3-osios grupe bei Respublikonų partija

2016 m. sausio 19 d. LR Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija prie iniciatyvų rinkti 50000 Lietuvos piliečių parašų dėl Seimo įpareigojimo svarstyti 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo“ pripažinimo negaliojančiu, bei įstatymo dėl LR konstitucijos pakeitimo pristatymas.

Koneferencijoje dalyvavo Aras Vyturys Sutkus – laikinai einantis LLP pirmininko pareigas, Zigmas Vaišvila – B3 grupė, Artūras Povilaitis – Respublikonų partija, Kazimieras Juraitis – sambūrio Mūsų gretos atstovas.

A.V.Sutkus:

Manau, kad daugelio bendražygių, kolegų bei visos Lietuvos aktyvių piliečių atmintyje dar neišblėso šurmulys bei intrigos, susijusios su praėjusių metų birželio 29-ąją turėjusiu įvykti privalomuoju referendumu – taip vadinamu ,,Žemės referendumu”. Be abejonės, skubus, svarbus ir neatidėliotinai spręstinas Lietuvos teritorinio vientisumo klausimas iš dalies buvo išspręstas per ,,Žemės saugiklių įstatymą”, tačiau šešėlyje atvirais liko daug svaresni klausimai:

  1. Ar 300 000 parašų, būtini surinkti privalomojo referendumo surengimui, nėra per didelis slenkstis siekiant be neramumų, riaušių ir konfliktų išspręsti piliečiams ir valstybės suverenui aktualius klausimus?
  2. Ar gali Seimas bei bet kuri kita valstybės valdymo institucija nepaisyti piliečių apsisprendimo ir savo nuožiūra nuspręsti kaip daugumai geriau? – kitaip išsireiškus – kvestionuoti suvereno teisę? Ar galima piliečių daugumos apsisprendimą keisti ne referendumo – t.y. be visuotinio apsisprendimo apklausos būdo?

Todėl surengtą, bet neįvykusį paskutinį referendumą įvardinti kaip ,,Žemės”, galėčiau tik sąlyginai …

Lietuvos liaudies partija buvo ir yra pirmoji formali politinė organizacija atsiliepusi ir pagal išgales visakeriopai, nuosekliai rėmusi šią apsisprendimo apklausą.

Pažymėtina, kad abudu šie klausimai per paskutinius 25-erius Lietuvos istorijos metus mėginami išspęsti nebe antrą, o jau trečią kartą. Pranciškaus Šliužo iniciatyva eiliškumo tvarka buvo antroji. Pirmumo gairė priklauso „Pensininkų partijai“, su kuria mes turime seniai pasirašytą ir galiojančią bendradarbiavimo sutartį. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar Lietuvos liaudies partija neketina nusišalinti nuo prielaidų tikros demokratinės visuomenės sukūrimui Lietuvoje, nuo pasitikėjimo savo jėgomis kiekvienam Lietuvos piliečiui susigražinimo ir skelbia apie telkimąsi šios peticijos įgyvendinimui.

Taip pat esu įpareigotas paskelbti, kad Lietuvos liaudies partija nepritaria praeitų metų lapkričio 26-ąją įvykdytiems įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams. Tokia įstatymo redakcija akivaizdžiai byloja apie „dvigubų standartų“ įsigalėjimą, apie Lietuvos ir kitų Europos sąjungos senbūvių diskriminavimą „pabėgėlių“ atžvilgiu. Ar vyraujanti dauguma sprunkančiųjų iš karinių konfliktų erdvės siekia išgyventi „močiutės Europos“ prieglobstyje, ar aniems labiau rūpi patikrinti mūsų pakantumo ribas – spręsti kiekvieno iš mūsų teisė. Deja, jau turime pirmą šios takoskyros auką. Naudojantis proga noriu Lietuvos liaudies partijos vardu perduoti užuojautą mūsų jauno tautiečio, žuvusio Švedijoje, tėvams ir visiems artimiesiems. Stiprybės ir ramybės Jums šiuos sunkiu metu. Pagerbkime Arminą tylos minute. (…)

Taigi, teisūs mes ar ne, ar mūsų, kaip politinės partijos pozicija sutampa su piliečių valia, turėsime galimybę pasitikrinti viešose erdvėse prašydami piliečius pritarti mūsų, bendrai su neformaliosios B3 grupės, judėjimo „Mūsų gretos“, Pensininkų, Respublikonų partijomis įstatymų leidimo iniciatyvai. Ši pilietinė akcija taipogi pasitarnaus puikiu praktiniu galimybių pasitikrinimu rinkiminės koalicijos sutelkimui.

Dėkui už dėmesį.

Kofenecijos video įrašas: http://media.lrs.lt/video/video5/video/2016/1/5EE6B4EE-BBFD-4556-84A4-F0C66A47CFDA/MEDIUM/d9ecbd2e-f219-42bf-adda-f623fdc062fb.mp4

DSC_2375 (1)

DSC_2373 (1)

A.Šedžius vėl laisvas

Dėl Lietuvoje klestinčios biurokratijos nepavykus partijos narių ir Tarybos valia atstatydinti Andrių Šedžių iš partijos ir jos pirmininko pareigų, galų gale, 2015 metų lapkričio 14-ą dieną įvykęs Lietuvos liaudies partijos politinės Tarybos posėdis patenkino Andriaus Šedžiaus pareiškimą ir atstatydino jį iš partijos pirmininko pareigų. Tarybos pavedimu partijos pirmininko pareigas nuo gruodžio 1-os dienos vykdo Aras Vyturys Sutkus. Andrius Šedžius pats numatė ir viešai, posėdžio metu, įsipareigojo perduoti laikinai einančiam partijos pirmininko pareigas visus LLP reikalus – dokumentaciją ir kitus rekvizitus – 16-os kalendorinių dienų bėgyje, t.y. iki gruodžio 1-os dienos. Tačiau iki šiol perdavimo-priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, nes Andrius Šedžius pradingo: neatsiliepia nei į telefoninius skambučius, nei į elektroninius laiškus.

Turime pagrindą manyti ir teigti, kad Andrius Šedžius piktybiškai ir tyčia vengia įvykdyti įsipareigojimus – perduoti partijos antspaudą bei dokumentaciją. Nušalindamas nuo prieigos prie banko sąskaitos finansininkę, o sekretoriato vadovę – nuo prieigos prie partijos narių apskaitos LR Teisingumo ministerijoje, apsunkino tolimesnę politinės Lietuvos liaudies partijos veiklą. Tuo labiau, kad pasiekė žinia, jog Andrius.Šedžius savavališkai iš partijos sąrašų be jokios motyvacijos ( be narių pareiškimų, tarybos sprendimų) išbraukė apie 1500 partijos narių. Spaudoje pareiškė, kad apie tiek narių jis atsives į partiją ,,Tvarka ir teisingumas”. Į skubią užklausą raštu dėl narių skaičiaus Teisingumo ministerija nesiteikė atsakyti. Tik po gruodžio 1 d., atgavus prieigą prie narių apskaitos Teisingumo ministerijoje, pasitvirtino, kad Andrius Šedžius iš tiesų tiesiog išregistravo minėtą narių skaičių daugumai jų, kaip išaiškėjo, apie tai net nežinant. Tai prilyginama duomenų vagystei. Partijos Tarybos posėdžiuose užfiksuoti įvairūs jo pažadai dirbti bei remti partiją, tačiau be tuščių kalbų ir pridarytų vienasmeniškais sprendimais skolų partija patyrė tik moralinius ir finansinius nuostolius.

 

Lietuvos liaudies partija

 

Ar Andrius Šedžius – lietuviškas politinis Fantomas’as ?

Kultinė komedija apie Fantomasą juokino viso pasaulio žiūrovus ilgus dešimtmečius.  Šioje komedijoje nusikaltėlių vadeiva, užsimaukšlinęs plastikinę kaukę, terorizuoja visas institucijas, pareigūnus, žmones ir visą šalį. Deja, tokiu nepamirštamu Fantomasu lietuviškajai Lietuvos liaudies partijai ir tapo jos buvęs – ar dar esamas (?) – pirmininkas Andrius Šedžius.

Prieš dvejetą metų, iškilmingame suvažiavime išrinktas nauju Lietuvos liaudies partijos pirmininku, jis tarsi įkūnijo visas trokštamas partijos narių iliuzijas: solidžiai  kalbantis, žadantis nuversti kalnus politinio darbo baruose, pasiturintis verslininkas – nesukėlė niekam nė mažiausio įtarimo.

Tačiau jau labai greitai  partijos Tarybos nariai, o po to ir visi kiti ėmė gūžčioti pečiais, nes pirmas „rimtas“ naujojo partijos pirmininko darbas buvo: a) išmesti iš darbo kvalifikuotą buhalterę ir  b) sekretoriato darbuotojas. Žymusis Skrudžas Makdakas iš vaikiškų komiksų pasaulio – tai būtų dar dosnus filantropas, lyginant su Andriaus Šedžiaus naujojo politinio darbo pradžia.

           Neapsakomai šykštus, nors baisiai mėgstąs puikuotis savo „milijonieriaus“   įvaizdžiu, jis labai greitai permetė į Lietuvos liaudies partijos sąskaitą visas savo paties rinkimines išlaidas ir pradėjo „auginti“ jos skolas. Niekada ir niekuo neprisidėjęs prie Lietuvos liaudies partijos struktūros sukūrimo, o ją gavęs būtent politinio pasitikėjimo pagrindu, Andrius Šedžius nutarė  ją iš viso paversti kišenine. Ta proga spjovęs į partijos įstatus, jos esminę valdymo grandį – Tarybą, jis ėmė ir pats sau sukvietė neeilinį suvažiavimą, surinkęs nedidelę grupelę klapčiukų. To keisto ir netikėto renginio tikslas buvo išmesti iš partijos bent kelias dešimtis Tarybos narių, kurie ne tik  mąstė, bet ir kritiškai vertino į paviršių iškilusią Šedžiaus demagogiją ir visišką neveiksnumą.

Be abejo, Lietuvos Teisingumo ministerija šio Andriaus Šedžiaus  suvažiavimo nepripažino legitimiu. Tačiau sužinojęs  šios savo  apgailėtinos politinės saviveiklos rezultatą – jis tapo iš viso neprognozuojamu, galutinai atverdamas savo, matyt, tikrąją melagingo, neatsakingo ir nesąžiningo  žmogaus pusę.

Lietuvos politinių partijų istorijoje išvis dar nebūtas dalykas, kad suvažiavime išrinktas partijos pirmininkas viešai pareikštų, jog jis jau yra… atsidūręs kitoje partijoje. Tai beprecedentis įvykis !    O štai Andrius Šedžius, vis dar būdamas Lietuvos liaudies partijos pirmininku, staiga ėmė ir pareiškė, jog jis jau perėjo į partijos „Tvarka ir teisingumas“ gretas. Gali būti, jog tokie neįtikėtini ir nepaaiškinami dalykai yra išties susiję su mėnulio fazių kaita ir ypač  pilnaties poveikiu psichinei sveikatai.

Tačiau Lietuvos liaudies partijai  sutelktomis pastangomis galų gale pavyko pašalinti Andrių Šedžių iš partijos ir pirmininko pareigų, ir net dar daugiau –  jis pats parašė ir pateikė partijos Tarybai prašymą nuo šių metų gruodžio 1 d. atleisti jį iš pirmininko pareigų. Ir ką gi, nors iki tos dienos Andrius Šedžius buvo įsipareigojęs grąžinti antspaudą, kitus partijos dokumentus, prijungti anksčiau nušalintas savo vienašališku sprendimu prie elektroninės banko prieigos finansininkę bei prie narių apskaitos Teisingumo ministerijoje sekretoriato vadovę, tačiau ir vėl jis kaip tikras Fantomasas tapo nepasiekiamu: neatsakinėja nei į telefono skambučius, nei į  elektroninius laiškus.

Nenuostabu, kad viešojoje politinėje erdvėje sklando įvairiausi gandai: jau lapkričio pradžioje Lietuvos liaudies partijos Tarybą pasiekė žinia, jog Andrius Šedžius savavališkai iš partijos narių sąrašų be jokio pagrindo ( be narių pareiškimų, Tarybos sprendimų) išbraukė apie 1500  narių. O jis išties jau viešai pasigyrė, kad  tiek narių jis atsives į partiją ,,Tvarka ir teisingumas“. Skubos tvarka užklausus apie narių kaitą Teisingumo ministeriją, konkretaus atsakymo taip ir nesulaukta.

Todėl viešai išreiškiame užuojautą aukščiau minėtai partijai, jos vadovams ir nariams, nes nėra jokios abejonės – po Andriaus Šedžiaus debiuto naujoje politinėje ganykloje – iš jos teliks vieni pelenai.

 Lietuvos liaudies partija 

Užuojauta dėl lėktuvo katastrofos

2015-tų metų spalio 31-ąją dieną, Vėlinių išvakarėse visą pasaulį apskriejo žinia apie  Rusijos aviakompanijos „Kogalymavia“ lėktuvo Airbus A321 katastrofą, įvykusią virš Egipto teritorijos, Sinajaus pusiasalyje.

Lietuvos liaudies partija visa širdimi prisideda prie daugelio Lietuvos gyventojų, Lietuvos Prezidentės ir kitų valstybės vadovų išreikštų užuojautų bei linki broliškai rusų tautai, žuvusiųjų artimiesiems, Rusijos valstybės vadovams  tvirtybės, išminties ir susitelkimo šią sunkią nelaimės valandą. 

 

Lietuvos liaudies partijos vadovybė