10 būdų, kaip valdyti žmonių mases

Sudaryta pagal Noamą Chomskį, remiantis užsienio spauda.

Noamas Chomskis – Masačiuseto technologijų instituto kalbotyros profesorius, lingvistas, filosofas, visuomenės veikėjas, knygų autorius ir politikos analitikas sudarė „10 manipuliavimo būdų“, naudojamų masinėse žiniasklaidos priemonėse, sąrašą.

Žmonių elgesio valdymas – viena iš pagrindinių valstybės užduočių. Tiesa, reikia suprasti, kad valstybę sukuria jos piliečiai, siekdami suderinti savo pačių interesus, bet valstybinė arba politinė valdžia įgyja savo asmeninius interesus, ir jos svarbiausia užduotimi tampa valdyti tuos, kurie ją išrinko, kad būtų užtikrintas paprasčiausias asmeninis saugumas.

Jeigu žmonės pradeda reikšti nepasitenkinimą esama politika, kuri išplaukia iš siaurų korporatyvinių valdžios viršūnių interesų, tam pasipriešinti galima tik propaganda, kurios instrumentas yra masinės žiniasklaidos priemonės(MŽP).

Buffet

1-as būdas. Dėmesio nukreipimas

Pagrindinis žmonių valdymo elementas yra dėmesio nukreipimas nuo svarbių problemų ir sprendimų, kuriuos priiminėja politikos ir ekonomikos valdantieji, pastoviai užpildant informacinę erdvę nereikšmingais pranešimais.

Šis būdas labai reikšmingas, neleidžiantis piliečiams gauti svarbių žinių iš šiuolaikinių filosofinių krypčių, pažangaus mokslo, ekonomikos, psichologijos, neurobiologijos ir kibernetikos sričių.

Vietoj to žiniasklaidos erdvė užpildoma sporto, šou biznio, mistikos ir kitokiomis naujienomis, paremtomis žmogiškaisiais instinktais, pradededant erotika ir baigiant žiauriausia pornografija bei  buitiniais muiliniais siužetais ir abejotinais greito ir lengvo praturtėjimo būdais.

„…pastoviai nukreipinėti piliečių dėmesį nuo tikrųjų socialinių problemų, sutelkiant jų dėmesį į realios reikšmės neturinčias temas. Siekti, kad piliečiai pastoviai būtų kažkuo užimti ir jiems neliktų laiko apmąstymams; iš laukų – į aptvarus, kaip ir su kitais gyvuliais…“ (N.Chomskio citata iš knygos „Tylus ginklas ramiems karams“)

Kiaušialąsčių šaldymas, Ramūno ir Gretos santykiai ir t.t., ir t.t. šiomis dienomis Lietuvoje.

2-as būdas. Dirbtinis problemų sukūrimas su vėliau pateikiamais pasiūlymais jas išspręsti

Šis metodas dar vadinamas „problema-reakcija-sprendimu“. Sukuriama kažkokia problema, kuria siekiama tam tikros visuomenės reakcijos, kad ji vos ne pati pareikalautų priemonių, kurios reikalingos valdantiesiems. Pavyzdžiui, prievartos temos miestuose, šeimoje, prieš vaikus išeskalavimas arba kruvinų teroristinių aktų suorganizavimas, kad patys piliečiai pareikalautų  saugumo garantijų sustiprinimo ir  pilietines laisves paminančios politikos vykdymo.

Arba iššaukiama kokia nors ekonominė, teroristinė arba technogeninė krizė, priverčianti žmones savo pasąmonėje sutikti su jos įveikimo būdais, kad ir prarandant kažkokias socialines teises kaip „neišvengiamą blogį“. Bet čia reikia suprasti, kad krizės pačios neatsiranda.

O kaip kitaip suprasti dabar vis daugėjančias istorijas apie skriaudžiamus vaikus Lietuvoje?

Snipper

3-čias būdas. Palaipsniško įdiegimo būdas

Norint pasiekti kokios nors nepopuliarios priemonės priėmimo, užtenka ją diegti palaipsniui, diena iš dienos, metai iš metų. Būtent tokiu būdu buvo globaliai primestos iš principo naujos socialinės-ekonominės sąlygos (neoliberalizmas) 80-ais ir 90-ais praėjusio amžiaus metais.

Valstybės funkcijų suvedimas į minimumą, privatizacija, neužtikrintumas, nestabilumas, masinė bedarbystė, atlyginimas, kuris jau nebeužtikrina oraus pragyvenimo. Jei visa tai būtų atsiradę staiga ir vienu metu, vargu ar būtume išvengę revoliucijos.

4-tas būdas. Vykdymo atidėjimas

Kitas būdas  nepopuliaraus sprendimo priėmimui yra sutikimas, kad jis „labai skausmingas“, bet… „būtinas“, tokiu būdu gaunant iš piliečių sutikimą tą sprendimą įgyvendinti vėliau. Žymiai paprasčiau sutikti priimti kažkokius nuostolius vėliau, negu dabartiniu momentu.

Pirmiausia, kad tai atsitiks ne iš karto. Antra, todėl, kad liaudies masės visada linkusios naiviai tikėtis, kad „rytoj viskas pasikeis į gerą“ ir, kad tų nuostolių, kokių reikalaujama iš jų, galima bus išvengti. Tai suteikia piliečiams daugiau laiko apsiprasti su mintimis apie pokyčius ir nuolankiai juos priimti, kai ateis tam laikas.

Daug dalykų tokiu būdu buvo priimta Lietuvoje, kad ir tas pats žemės pardavimas užsieniečiams.

5-tas būdas. Bendrauti su liaudimi kaip su mažais vaikais

Daugelyje propagandinių išstojimų, skirtų plačiajai auditorijai, naudojami tokie argumentai, personažai, žodžiai ir intonacijos, lyg jie būtų skirti mokyklinio amžiaus vaikams su užstrigusiu išsivystymu arba protiškai atsilikusiems individams.

Kuo labiau kas nors bando suklaidinti klausantįjį, tuo labiau jis stengiasi naudoti infantilišką kalbą. Kodėl?

Jeigu kažkas kreipiasi į žmogų taip, lyg jam būtų 12 ar mažiau metų, tai įtaigumo dėka didelė tikimybė, kad to žmogaus atsakomojoje reakcijoje nebus kritinio išgirstų žodžių įvertinimo, kas būdinga 12-os metų ir jaunesniems vaikams.

Akivaizdžiai naivūs svarstymai ir banalios tiesos politinėse kalbose nutaikytos plačiajai auditorijai, kuri jau buvo apdorota anksčiau ir toliau aprašomų manipuliavimo būdų.

Ir kaip čia neprisiminti mūsų Prezidentės išstojimų…

6-tas būdas. Stengtis žymiai labiau iššaukti emocijas, negu mąstymą

Emocinis poveikis yra klasikinis neurolingvistinio programavimo būdas, skirtas tam, kad užblokuotų žmonėse racionalią analizę, galų gale ir apskritai atjungiantis juos  nuo kritinio aplink vykstančių procesų apmąstymo bei vertinimo.

Iš kitos pusės emocinio faktoriaus naudojimas atveria duris į pasąmonę ir leidžia ten diegti mintis, troškimus, baimes, nerimą, įtaką arba pastovaus elgesio modelius. Nuolatiniai kartojimai, koks žiaurus yra terorizmas, kokia neteisinga valdžia, kaip kenčia alkani ir pažemintieji palieka „už kadro“ tikrąsias visų tų blogybių priežastis. Emocijos – Logikos priešas!

Ūūūūū… Rusai puola!

7-as būdas. Žmones daryti neišmanėliais, ugdant iš jų vidutinybes

Pirmiausia siekti to, kad žmonės nebesugebėtų suprasti tų būdų ir metodų, kurie naudojami jų valdymui ir savo valios pajungimui. Švietimo kokybė, suteikiama žemutinėms visuomenės klasėms turi būti kuo labiau skurdi ir paviršutiniška tam, kad neišmanymas, atskiriantis žemutines visuomenės klases nuo aukštesniųjų būtų tokiame lygmenyje, kurio niekaip negalėtų įveikti žemutinės klasės.

Dėl to ir yra vykdoma taip vadinamo „šiuolaikinio meno“ propaganda, kurio atstovai susideda iš kičinių vidutinybių, pretenduojančių į žinomumą, bet nesugebančių atvaizduoti realybės per tokius meno kūrinius, kuriems nereikia smulkaus išaiškinimo ar jų „genialumo“ agitacijos. Tie, kurie naujovių nepripažįsta, apskelbiami atsilikusiais ir bukais, o jų nuomonė plačiai visuomenei uždraudžiama.

Apes

8-as būdas. Versti žmones pradėti žavėtis paviršutiniškumu

Diegti visuomenėje nuomonę, kad madinga būti buku, vulgariu ir neišsiauklėjusiu. Šis būdas tampriai susijęs su ankstesniuoju, nes visa, kas paviršutiniška šiame pasaulyje, atsiranda gausiai ir visose socialinėse srityse – nuo religijos iki mokslo, nuo meno iki politikos.

Skandalai, geltonieji puslapiai, būrimas ir magija, abejotinas humoras ir populistinės akcijos – viskas labai gerai, norint pasiekti vienintelį tikslą – neleisti, kad žmonės galėtų išplėsti savo akiratį  iki begalinių realaus pasaulio pakraščių.

Visa eilė šou programų šiuolaikinėse Lietuvos televizijose.

9-tas būdas. Stiprinti savo kaltės jausmą

Priversti žmogų galvoti, kad tik jis pats kaltas dėl visu savo nelaimių, kurios įvyksta, atseit, dėl ribotų jo protinių sugebėjimų ar nepakankamų pastangų.

Todėl rezultate vietoj to, kad sukiltų prieš ekonominę sistemą, žmogus pradeda save naikinti, kaltindamas dėl visko tik save, kas priveda prie prislėgtos būsenos, kuri savo ruožtu priveda prie neveiklumo. O be veiklos apie kokią nors revoliuciją negali būti ir kalbos.

Ir politikai, ir mokslininkai (ypač psichoterapeutai), ir religiniai veikėjai naudoja pakankamai efektyvias doktrinas pacientų ir parapijiečių saviplakos efekto pasiekimui tam, kad valdytų jų gyvybiškai svarbius interesus ir galėtų juos nukreipti sau reikalinga kryptimi.

Munks

10-tas būdas. Žinoti apie žmones daugiau, negu jie patys apie save žino

Mokslo vystymosi pasiekimai per paskutinius 50 metų privedė prie vis didėjančio skirtumo tarp paprastų žmonių žinių ir tų, kurias turi ir jomis naudojasi valdančiosios klasės.

Biologijos, neurobiologijos ir taikomosios psichologijos dėka „sistema“ gavo naujausias žinias apie žmogų tiek fiziologijos, tiek psichikos srityse.

Sistemai pavyko sužinoti apie žmogų daugiau, nei jis pats apie save žino. O tai reiškia, kad daugumoje atvejų sistema turi didesnę valdžią ir daug labiau valdo žmones, nei jie patys save.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *