Gedimino kalną sugriovė tyčia

2013 metų balandžio 19-tą, perskaitęs straipsnį Lietuvos ryte „Gedimino kalnas jau plikas“ (įdomu, kam su tokiu džiugesiu buvo pranešta apie paskutinio medžio nuo Gedimino kalno nukirtimą) „ant karštųjų“ parašiau tokią peticiją (http://www.peticijos.lt/visos/71213):

„Dėl medžių iškirtimo ant Gedimino kalno:

2013-tųjų metų balandžio 19-ta turi būti paskelbta kaip dar viena Lietuvos gedulo diena. Tą dieną buvo nukirstas paskutinis klevas ant Gedimino kalno Vilniuje. Tiesiog vienu ypu iš vilniečių ir ne tik jų buvo atimta galimybė matyti besikeičiantį Gedimino kalną įvairiais metų laikais, tai švelniai permatomą pro gležną pavasarinę žalumą, tai sodriai sužaliavusį ir teikiantį pavėsį lankytojams vasarą, tai nusidažiusį įvairiausiomis spalvomis rudenį, tai didingai baltą, stūgstantį tarp juodų medžių kamienų žiemą. Visas šis, lygus šventų girių iškirtimui, aktas buvo atliktas vadovaujant Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei. Kas suteikė jai teisę pradanginti tokią svarbią Vilniaus dalį? Nuo kada muziejininkai tapo kalnų šlaitų išsaugojimo specialistais? Kodėl pagrindinio Lietuvos piliakalnio priežiūra yra ne Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos jurisdikcijoje, o patikėta abejotinos kompetencijos įstaigai?

Todėl reikalaujame:

  1. Kuo skubiau atimti iš Lietuvos nacionalinio muziejaus teisę toliau prižiūrėti Gedimino kalną, kad neišvystume dar kokių nemalonių siurprizų;
  2. Sudaryti nepriklausomą istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo specialistų grupę, kuri įvertintų, ar tikrai buvo būtina iškirsti medžius dėl kalno šlaitų saugumo, ar tikrai medžių būklė buvo tokia, kad juos reikėjo kirsti, o taip pat, ar negresia kalnui pavojus, jam esant be medžių.
  3. Sudaryti nepriklausomą teisininkų grupę, kuri nustatytų, ar nebuvo Lietuvos nacionalinio muziejaus darbe, susijusiame su Gedimino kalno tvarkymu, sąmoningai ar dėl nekompetencijos atliekamos visuomenei kenksmingos veiklos;
  4. Skubiai paruošti naują kalno apželdinimo projektą, prieš tai atlikus būtinus šlaitų sutvirtinimo darbus, visą tai skaidriai derinant su visuomene;
  5. Apsodinti kalną būtina vėl klevais, kad būtų atstatytas jo buvęs paskutinis istorinis vaizdas ir nereikėtų į Vlado Drėmos „Dingusio Vilniaus“ albumą įtraukti dar vieno liūdno puslapio.“

Nežinau, ar dėl savo neryžtingumo, ar dėl to, kad nelabai tikėjau dideliu apmulkintų ir toliau sėkmingai tebemulkinamų tautiečių entuziazmu, nesiėmiau jos platinti ir rinkti parašų, palikdamas savieigai, gal kas pastebės, gal kas užsikabins, deja iki šios dienos ten tebestovi vienintelis mano parašas. Dabar, praėjus 4 metams po tų medžių iškirtimo, drąsiai galiu teigti, kad visi mano nuogąstavimai, išreikšti peticijoje, buvo pagrįsti. Tame pačiame jau paminėtame straipsnyje  „Gedimino kalnas jau plikas“ http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/gedimino-kalnas-jau-plikas.htm rašė: „Daugiausia problemų sukėlė ne medžių šaknys, o lapai. Klevų lapai dengia vienas kitą kaip čerpės ir nepraleidžia šviesos ir drėgmės. Po klevais nesusiformuoja velėna, prasideda erozija. Be to, klevai trumpaamžiai. Kai jie virsta, šaknys išdrasko duobę.“ Pagal Wikipediją paprastųjų klevų amžius gali svyruoti nuo 150 iki 250 metų. O kirtimo metu jiems tegalėjo būti apie 50-70 metų. Jokių išvirtusių klevų duobių ant kalno nesimatė. Pagal nuotraukas straipsnyje iškirstieji klevai dar buvo „pačiame jėgų žydėjime“. (Galų gale kas juos trukdo atnaujinti, laikui bėgant). Jų šaknys saugojo šlaitus nuo slinkimo, o štai lapai saugojo nepatvarią dirvą dar ir nuo lietaus, neleisdami šlaitams įmirkti ir tuo pačiu stabdydami tų slinkimų atsiradimą.  Kas atsitiko, juos iškirtus, galime pamatyti šioje siaubingoje nuotraukoje:

GK02

Negana to, pagal tą patį straipsnį matome, kad „medkirčiai“, primelavę mums apie klevų žalą kalno šlaitų išsaugojimui, puikiausiai žinojo apie geologinę šio kalno sandarą. Skaitome: „Gedimino kalną suformavo ledynai – sustūmė taip, kad smėlio, žvyro ir molio sluoksniai dengia kalną ne horizontaliai, o iš visų pusių“. Na, dėl to ar kalną ledynai sustūmė, ar Titanai supylė, klausimas dar atviras. Tarp kitko, dar XIX a. graviūrose Gedimino kalnas piešiamas taip, lyg dar vakar dėl  kažkokių žemės tvarkymo darbų būtų buvęs supiltas kur nors Kuprioniškėse:

GK03

Ir pilis ant jo atrodo taip, lyg romantizmo epochoje kraštovaizdžio meistrų suformuoti griuvėsiai kokiame nors parke.

Pažiūrėjus į šią, ko gero XIX a. pabaigos Gedimino prospekto nuotrauką nuo Katedros aikštės, nejučia pagalvoji, kad jo pradžia buvo tiesiog atkasta nuo kažkokių purvo nuošliaužų:

GK04

Namų stogai eina tiesiai kaip pagal siūlą, o iš pačios gatvės gilumos į mus žvelgia sustingusi, apėmusi pirmuosius pastatų aukštus žemių banga, kuri kažkada galėjo būti gyva ir galinga purvo nuošliauža, apsėmusi ne tik Gedimino prospektą, bet ir visą Katedros aikštę. Atkasant tokius plotus, žemes reikėjo kažkur dėti. O kodėl nesupylus kalno?…

Kaip ten bebūtų, žinant, kad kalną „sustūmė ledynai“ ir kad tokių skirtingų dirvožemių kokteilis nestabilus, net ir pačiam didžiausiam diletantui turėjo būti aišku, kad jį tik medžių šaknys ir galėjo laikyti. Dar pats Pranciškus Smuglevičius XVIII a. pabaigoje akivaizdžiai buvo parodęs, kokie procesai vyko su kalnu, kai jis irgi „buvo plikas“. Vienoje iš jo akvarelių matome kaip šlaito griūtis nusinešė su savimi ir Pietinio bokšto dalį:

GK05

O štai kaip stataus ir nestabilaus kalno šlaitą saugo klevai, galime pamatyti eidami pro Pamėnkalnio gatvėje esantį privatų namą Nr.34.

GK06

Kruopščiai medžius prižiūrint, tinkamai juos retinant, ir žolytė auga, ir purvo nuošliaužų nėra. Taip ir buvo paskutiniu metu su Gedimino kalnu prieš lemtingus jam 2013 m.

GK07

Kokią galime padaryti išvadą iš minėtame straipsnyje pateikto melo ir prasprūdusios teisybės mišinio? O gi tik tokią, kad medžiai nuo Gedimino buvo nukirsti sąmoningai, norint jam pakenkti.

P.S. Ir štai šiomis dienomis portale WWW.15min.lt perskaičiau dar vieną naujieną: „Gedimino kalno tvarkymas kainuos 3,2 mln. Eurų“ https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/gedimino-kalno-tvarkymas-kainuos-3-2-mln-euru-56-810554. Ir kas gi ruošiasi jį tvarkyti? O gi tas pats Nacionalinis muziejus, vadovaujamas tos pačios Birutės Kulnytės: „Nacionalinio muziejaus atstovas spaudai Arminas Šileikis BNS nurodė, kad gegužės pradžioje bendrovės „Rekreacinė statyba“ parengtas techninis kalno tvarkybos darbų projektas buvo vertinamas visą mėnesį, atliktos trys ekspertizės: bendroji, specialioji (paveldosaugos) ir dar viena specialioji ekspertizė, inicijuota Lietuvos nacionalinio muziejaus.“. Negana to, kad jis kalną tyčia ar netyčia sugriovė, nutempė projekto įgyvendinimą iki pirmųjų liūčių, Nacionalinis muziejus ir toliau tęs savo naikinimo darbus, už tai dar ir pinigus gaudamas?!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *