LLP nario Stanislovo Ladinskio straipsnio, atspausdinto laikraštyje „Obzor“ Nr. , vertimas iš rusų kalbos.
Svarbios Vilniaus krašto gyventojų problemos ne visuomet sulaukia tinkamo politikų dėmesio.
Tokią mintį išsakė mūsų laikraščio skaitytojas, vilnietis Stanislavas Ladinskis pokalbyje su  laikraščio „Obzor“ korespondentu (2010 m. Nr,21).
Kaip vieną iš pavyzdžių jis pateikė žemės grąžinimą buvusiems savininkams.
Šis pokalbis sudomino mūsų skaitytojus. Nors ir ne visi skambinusieji ar rašiusieji į redakciją sutiko su tokiomis S. Ladinskio išsakytomis mintimis, bet jo iškeltos problemos tikrai reikalauja daug didesnio dėmesio.
Todėl, kai „Obzoro“ korespondentas vėl susitiko su S. Ladinskiu, pokalbis savaime pakrypo link  to pirmojo susitikmo.

-    Neseniai Lietuva šventė savo atstatytos nepriklausomybės dvidešimtmetį, man atrodo kad buvo pakankamai laiko tam, kad pačios svarbiausios liaudies problemos būtų išspręstos – sako S. Ladinskis. – Bet mūsų šalies valdantieji ne tik kad nesugebėjo jų išspręsti, bet savo klaidomis ir trumparegiškais veiksmais paaštrino senas ir sukūrė naujų problemų.

Štai mūsų premjeras Andrius Kubilius giriasi, kad ekonominiai rodikliai paaugo kokia tai dešimtąja procento dalimi. Bet tuo pačiu metu beveik jokio dėmesio neskiria tam, kad būtų kuriamos naujos darbo vietos. Šiuo atveju mūsų valdžia nuo kalbių iki veiksmų taip ir nepasistūmėjo. Tos naujos darbo vietos, kurios dabartiniu  laikotarpiu atsiranda Lietuvoje, sukuriamos tik per atskirų verslininkų ir kompanijų išradingumą, bet ne apgalvotos vyriausybės politikos dėka. Tikriausiai mūsų politikai ir valdininkai su tokia išvada nesutiks, bet atsakykite, man, kodėl toks aukštas bedarbystės lygis? Juolab, kad pastoviai iš Lietuvos išvyksta ipatys darbingiausi žmonės.

Kaip valdžia vertina tokį faktą, kad per paskutiniuosius 20 metų Lietuvą paliko apie milijonas gyventojų?!

Manau, kad, daugumos iš jų netikėjimas, jog mūsų šalyje galima sulaukti ko nors gero, pastūmėjo žmones išvykimui.

Praėjusį kartą aš minėjau problemą, susijusią su žemės gražinimu Vilniaus krašto gyventojams. Neseniai internete pasidomėjau sąrašais tų, kurie Vilniaus krašte laukia eilėje gauti žemės, skirtos ne ūkio darbams. Pasirodo, kad iš 4000 tik 3-5 procentų su lietuviškomis pavardėmis. Likusieji kaip taisyklė su lenkiškomis. Ši problema sena, ir spręsti jos, atrodo, niekas neskuba. Netgi Lietuvos lenkų rinkiminės akcijos lyderis Tomaševskis apie tai kažkodėl nekalba.

Vis skausmingesne tampa kontrabandos problema. Ir liaudis, kas turėtų stebinti, bet nestebina, vis labiau linksta pirkti kontrabandines prekes. Kodėl? Gal būt dėl to, kad tuos kurie pakliuvo su dešimčia pakelių cigarečių parodys per televizorių ir papasakos kaip buvo nubausti, o kuo baigiasi istorijos, kai sulaikomi sunkvežimiai su kontrabanda, mes taip ir nesužinome?

Užrašė Nikolajus Kurilovas

Tekstas rusų kalba..