Pirmoji Premjerė,  buvusi Seimo Ignalinos AE komisijos pirmininkė prof.K.Prunskienė ir buvęs Energetikos ministras prof. L. Ašmantas kalbasi su žurnalistu S. Noviku. Video, trasliuota per tv INIT ir VINIT, 2011-04-01.

Didžiulio žemės drebėjimo ir cunamio padaryti milžiniški nuostoliai Japonijos žmonėms ir šalies ūkiui iškėlė žmonijai būtinybę įvertinti šios katastrofos pamokas, sprendžiant ateities statybų, energetikos plėtros , atominio, cheminio, ekologinio bei energetinio saugumo problemas. Tai privertė, nepaisant nuotolio nuo įvykio vietos svarstyti  įvairias ateities alternatyvas.  Atominė energetika tapo viena iš didžiausio dėmesio ir profesionalumo reikalaujančių temų.

Šiuos ir kitus klausimus svarstome su pirmąja Lietuvos Premjere, ilgamete buvusia Seimo Ignalinos atominės elektrinės problemų komisijos pirmininke, prof. Kazimiera Prunskiene ir pirmuoju Energetikos ministru, prof. Leonu Ašmantu.

Pilnas pokalbis, video:

Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!

Pateikiame sutrumpintą pokalbio tekstą.

Švęsdami 21-sias Nepriklausomos  Lietuvos valstybės atkūrimo metines, neišvengiamai mąstome ir diskutuojame apie tai ar pasiteisino Tautos siekiai ir lūkesčai. Valstybingumo įgyvendinimo, jos tarptautinio pripažinimo ir atvirumo pasauliui prasme – taip,  Lietuva vėl tapo savarankiška Europos šalimi. Ji įsijungė į Europos Sąjungą  bei NATO, valstybės gyvenimui reguliuoti palaipsniui įsitvirtina su ES harmonizuoti įstatymai, mūsų prekės didžiąja dalimi eksportuojamos  į Vakarų  šalis, mūsų žmonės laisvai važinėja po platųjį pasaulį. Deja, jei paklaustume žmonių ar tikrai jų dauguma patenkinti savo gyvenimu, ar yra tikri dėl savo ir savo vaikų ateities,- atsakymas dažnu atveju būtų – ne, mūsų lūkesčiai buvo kitokie.

Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!

Jei žmonių gyvenimas priklausytų vien tik nuo jų pačių pastangų ir gebėjimų, arba jų problemos kiltų vien iš neišvengiamų aplinkybių, - žmonėms būtų lengviau susitaikyti su sunkumais: su vėl drąstiškai išaugusia bedarbyste, mažėjančiomis pajamomis, socialiniu saugumu, menkėjančiu išsilavinimo prieinamumu ir kitomis  problemomis. Betgi, akivaizdu, kad valdžios institucijos pačios savo rankomis nevykusiais ir net žalingais sprendimais  daro didelę žalą šalies ekonomikos gyvybingumui ir žmonių gyvenimo sąlygoms.

Per Rusijos televizijos pirmajį  kanalą kovo 3 d. laidoje “Pojedinok” (Dvikova), kurią veda  Vladimiras Solovjovas, vyko diskusija  dėl Michailo Gorbačiovo  istotrinio vaidmens . Kas jis:  reformatorius ar griovėjas.  Laidoje dalyvavo ir pirmoji Lietuvos premjerė,  vadovavusi Lietuvos vyriausybei Gorbačiovo epochos metais, prof. Kazimiera Prunskienė. Pirmajai Vyriausybei teko įveikti  TSRS Vyriausybės paskelbtą ekonominę blokadą.  Ji atsistatydino bręstant įtampai  ir artėjant  1991 m. Sausio agresijai Vilniuje.  K. Prunskienės nuomone Gorbačiovo vaidmenį  ir politikos pasekmes negalima vertinti vienareikšmiai, juo labiau, kad byrant TSRS  ir spaudžiant jos gynėjams, jis  palaipsniui prarado padėties kontrolę savo nevienalytėje politinėje aplinkoje.

Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!

Diskusijoje  buvo ginčijamasi iš visiškai skirtingų pozicijų. Vieni dalyviai piktinosi, kad jis sugriovė Tarybų Sąjungą, kiti  jį gyrė už laisvę ir viešumą. Tačiau visi sutarė, kad jo asmenybė istoriškai ryški  ir reikšminga.