Mes esame virš išankstinių nuomonių, virš išankstinių nuostatų. Esame atviri, tam, kad Lietuvos interesai būtų skraidūs ir užtikrinti.

Siekdami, kad mus lietuvius ir mūsų valstybę – Lietuvą  kitos valstybės gerbtų, kad su mumis skaitytųsi, stabiliai ir patikimai bendradarbiautų ekonomikos, kultūros, aplinkosaugos ir kitose srityse, mažų mažiausiai turėtume būti garbingi, aktyvūs ir nuoseklūs. Jei tu eilę metų kaimynui grūmosi ir ant jo burnosi, tai  formaliai deklaruojamas geros kaiminystės politinis principas, ar perdėtas nuolankumas, kurį  staiga pradėjo demonstruoti septynis kart per keletą minučių Rusijos vadovams dėkojantis Lietuvos pramjeras A. Kubilius, ilgalaikių, subalansuotų ir aktyvaus bendradarbiavimo su kaimynine šalimi santykių nesukurs. Kad ir kaip   spauda  užsipuola Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę dėl jos paskutiniųjų užsienio politikos taktinių žingsnių, jie šia prasme žalos realiems Lietuvos interesams nedaro.

Praėjusią savaitę dvi dienas lankiausi Rusijoje: Maskvoje ir Sankt Peterburge, bendravau su kolegomis politikais, ekonomistais ir lietuvių bendruomenės lyderiais. Dar kartą įsitikinau, kad iš dabartinės Lietuvos valdžios institucijų  kaip tik Prezidentė savo laikysena Rusijos atžvilgiu siunčia kur kas daugiau teigiamų ženklų, galinčių padėti pagaliau suartinti dvi kaimynes. Tokių pokyčių šalių tarpusavio santykiuse labai reikia dėl  šio Europos regiono stabilumo ir ekonomikos atgaivinimo. Po trečiojo konservatorių žygio prieš Lietuvą tai tampa labai aktualu.

Neapmeluota geros kaiminystės politika ir nuoseklus bei aktyvus jos įgyvendinimas plėtojant labiau išskleistus nei vien valdžios institucijų ryšius su kaimyninių šalių partneriais galėtų svariai prisidėti prie dalykinio suartėjimo ir įvairesnių bei efektyvesnių bendradarbiavimo formų ir projektų.  Tai pasakytina ne tik Rusijos, Baltarusijos, bet netgi ir Lenkijos, su kuria tokių galimybių toli gražu dar neišnaudojame, bei kitų ES narių atžvilgiu, iš kurių turime ko pasimokyti.

Lietuvos liaudies partija tikrai neketina būgštauti dėl jai primetamo “prorusiškumo” vien dėl to, kad jos Steigiamajame suvažiavime lankėsi Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos, Kazachstano aukšti svečiai. Mes neketiname stabdyti  ar atsisakyti tolimesnių žingsnių partijos partnerystėje su stipriausia ir didžiausią savo šalies gyventojų palaikymą turinčia ne prokomunistine ir ne prosovietine partija “Jedinaja Rosija” (JR). Taip kaip elgiasi mano Atgimimo laikų bendražygio – Estijos lyderio ir pirmosios Vyriausybės premjero, dabartinio Talino miesto mero Edgaro Savisaaro vadovaujama Centro partija, taip ir Lietuvos liaudies partija plėtos dalykinius ryšius su Rusijos kolegomis bendru partiniu ir regioniniu lygiu. Žinoma, neužleisime pozicijų ir Lenkijos, Vokietijos ir kitų šalių atžvilgiu. Jei balandyje mano kaip ekspremjerės ir partijos lyderės tarptautinėje veikloje dominavo artimiausi kaimynai slavai, tai gegužę,  pagal per kelis dešimtmečius susiklosčiusią tradiciją, vėl dalyvausiu net dviejose politinėse konferencijose Vokietijoje.

Lankydamasi Masvoje ir Sankt Peterburge praėjusią savaitę nuveikiau kai ką konkretaus ir noriu šia informacija pasidalinti su skaitytojais. Susitikimuose su abiejų miestų valdžios atstovais aptarėme  galimybes  bendradarbiauti  inicijuojant partnerystę tarp Lietuvos regionų, rajonų, miestų ir artimiausių Rusijos sričių - Sank Peterburgo, Maskvos, o tai pat ir Kaliningrado srities, kur artimiausiu metu vyksiu, teritorinių padalinių. Nebuvo pamesti iš akiračio ir ūkio bei kultūros ir sporto interesai. Aptarti konkretūs veiksmai organizuojant turizmo plėtros programas ir jas susiejant su socialinėmis ir kultūrinių mainų programomis.

Vienas konkretus projektas sporto srityje penktadienį buvo užbaigtas derinti. Sankt Peterburgo gubernatorė Valentina Matvijenko priėmė kvietimą bendradarbiauti vadovaujant  Baltijos moterų krepšinio lygai (esu jos prezidentė jau 16 metų). Taigi, nuo šiol Lygos viceprezidente bus ir V. Matvijenko, o ryšium su tuo į Baltijos lygą sugrįš ir Sankt Peterburgo moterų krepšinio  komanda “Spartakas”.  Naujoji  lygos viceprezidentė sunkiai Lietuvoje įsivaizduojamu nebiurokratiniu  tempu išsprendė ir šios komandos ateities finansinius rūpesčius, surasdama jai rėmėjus. Taigi 2010/2011 m. Baltijos lygos čempionate vėl turėsime geografiškai autentiškesnę komandų sudėtį, o gal ir galimybę surengti čempionatą arba bent finalines varžybas naujame Sankt Peterburgo sporto komplekse.

LLP delegacija vasario pabaigoje lankėsi Sankt Peterburgo valdžios institucijose   “Jedinaja Rosija” skyriaus, kuriam vadovauja šio miesto įstatymų leidimo institucijos vadovas V. Tiulpanovas, kvietimu. Vėl lankydamasi šiame mieste susitikime su JR skyriaus atstovais aptariau jų delegacijos vizito į Lietuvą, numatomo birželio men., preliminarią programą. Sankt-peterburgiečiai pritarė LLP siūlymui surengti bendrą seminarą regioninio bendradarbiavimo klausimais, patys pasiūlydami lygiagrečiai  organizuoti ir dvišales  sportines varžybas. Dėl vizito programos ir sportinių varžybų bus dar tariamasi papildomai.

Manau, kad politinių partijų aktyvumas skatinant tokio pobūdžio ryšius  ir bendradarbiavimo  projektus nemažiau prisidėtų prie šalių ir  tautų tarpusavio supratimo bei santykių pagerinimo, jų turinio paįvairinimo nei vien politinio klimato kaitos įtakoje esančių valdžios institucijų ir vyriausybinių komisijų darbas. Mūsų tikslas - galimai didesnis šalių bendradarbiavimo decentralizavimas, savivaldos bei ūkinių, socialinių ir kultūros subjektų  įsijungimas, partnerių lygiateisiškumas ir abipusiai interesai. Šiuo atveju  Lietuvos liaudies partijos rūpestis – tai reali nauda Lietuvos žmonėms, šalies ekonomikai, kultūrai, valstybės stiprinimui. Praleistos galimybės anaiptol nevisada  savaime kompensuojasi. Todėl kviečiu būti aktyviais, šias galimybes patiems gausinant ir įsisavinant.