LLP VERTYBĖS, NORAI IR VIZIJA

2010 m. vasario  15 d

ietuva švenčia valstybės atkūrimo dieną, jos 92 metines - po trijų savaičių minėsime kovo 11-ąją.  Abi šias šventes jungia ta pati jų istorinė reikšmė – Nepriklausomybės atkūrimas, Tautos siekio savarankiškai tvarkyti savo šalies ir savo pačių gyvenimą išsipildymas, pergalės džiaugsmas. Kad ir koks nelengvas šis laikmetis, kokia skaudi bebūtų ekonominė krizė, socialiniai nepritekliai, nepriklausoma Lietuvos valstybė kaip vertybė negali sumenkėti ar išblėsti, tapti nesvarbi.

Mes pernelyg dažnai peikiame savo tariamai „ lietuviškas“ ydas ar kompleksus, kur kas rečiau mokame pasidžiaugti vieni kitais, kitų žmonių laimėjimais, gerumu,  gražiomis vidinėmis dvasinėmis ar išorinėmis  savybėmis. Valdžia plakama ir pagal „nuopelnus“ ir be jų. Objektyvumas ir pozityvumas tampa „nebemadingi“, laikomi silpnumo požymiu. Ištrinamas skirtumas tarp blogio ir gėrio, tarp naudos ir žalos. Kiekvieną gerą darbą kas nors būtinai turi suniekinti, sumenkinti, nutrinti - net ir rezultatą , kuris palieka ryškius pėdsakus istorijoje. Tokioje aplinkoje į aukštus valdžios postus prasiveržia ne tik vidutinybės, bet ir įvairiausi nemokšos, savanaudžiai ir intrigantai. Kad taip neastsitiktų vėl ir vėl, būkime reiklūs ir teisingi, principingi ir geranoriški. Jei neišmoksime gerbti ir vertinti vieni kitų, negerbs mūsų ir Lietuvos kaimynai, partneriai, svečiai, nepaskatinsime mūsų jaunimo dirbti Lietuvai ir Lietuvoje, būti savo šalies patriotais.

Tauta yra tokia, kokią ją suformavo likimas.  Vienybės, deja, mums  užteko tik laisvės vėliavai pakelti, o per kasdienybę nešti sekasi sunkiau. Norėčiau matyti mūsų Tautą įžvalgesne, pastovesne, aktyvesne ne tik privačiame, bet ir valstybės gyvenime, mažiau dejuojančia ir netokia pavydžia kaimyno ar brolio sėkmei.  Norėtųsi su Jūsu pagalba turėti daugiau galių ir gebėjimų padėti žmonėms materialiai ir dvasiškai – kad jie įgytų  optimizmo, pasitikėjimo vieni kitais ir savo  pačių jėgomis;  tauraus, nerėksmingo patriotizmo,  meilės savo kraštui - ne skleidžiančos pyktį ir agresiją, bet nešančios šviesą ir gėrį.

Nuoširdžiai Jūsų,

Kazimiera Prunskienė
Nepriklausomybės akto signatarė,
Lietuvos liaudies sąjungos pirmininkė