K.Prunskienė. Dabartinė Baltarusija - žvilgsnis iš arti.
Pirmadienis, 10 Gegužė 2010 23:20 |
( Mintys po dviejų apsilankymų kaimyninėje šalyje )
Baltarusijoje formuojasi nauji ekonominės politikos bruožai
 |
Jau seniai ruošiausi apsilankyti pas kaimynus, iš arti pažvelgti į jų dabartį ir pasiekimus, pabendrauti su Vyriausybės, verslo, mokslo atstovais ir su paprastais žmonėmis. Po eilės metų pertraukos apsilankiau ten net du kartus. Pernai gruodyje BR ūkio ministerijos kvietimu dalyvavau Tarptautiniame investicijų forume Minske, dariau pranešimą ekonominės krizės tema, dalyvavau diskusijose energetikos ir kaimo plėtros klausimais. |
|
Su Premjeru S.Sidorskiu investiciniame forume.
|
|
Pas žemės ūkio ministrą S. Šapiro
|
Bendraujant su Premjeru Sergejumi Sidorskiu, Žemės ūkio ministru Semionu Šapiro, Mokslų akademijos Prezidentu, buvusiu ilgamečiu vicepremjeru, mano senu pažįstamu Michailu Miasnikovičiumi, vienu iš verslo lyderių - Vladimiru Kariaginu ir daugeliu kitų šios šalies žmonių, mane sudomino per paskutinį dešimtmetį gerokai pasikeitusios politikų, mokslininkų ir verslininkų nuotaikos. |
|
 Parlamentarizmo ir verslo institute
su steigėju V. Kariaginu |
Vertindami Baltarusijos situaciją ir perspektyvas, jie su pasididžiavimu kalba apie realų ekonomikos augimą, jos stabilumą netgi pasaulinio nuosmūkio metais. Pastebimai gerinamos verslo investicinės sąlygos. Panašiai kaip ir prieš keliolika metų Lietuvoje, užsienio investicijoms čia suteikiamos kai kurios mokestinės lengvatos. |
Manau, kad žiūrint plačiau yra pagrindo šiuos pokyčius vertinti kaip Prezidento Aleksandro Lukašenkos naująją ekoniminę politiką, įgyvendinamą pakankamai veiklios ir kompetetingos Premjero Sergejaus Sidorskio vadvovaujamos Vyriausybės.
Baltarusijos kaimo dabartinis veidas
Mano buvęs kolega Žemės ūkio ministras S. Šapiro privačiame pokalbyje, pasakodamas apie savo atėjimą į šį postą, atskleidė labai įdomų epizodą. Daug metų vadovaudamas Dzeržinskio agrokombinatui ir pasiekęs puikių rezultatų, jis nevengė pakritikuoti valdžią, ką visais laikais daro ir Lietuvos verslininkai. Kartą, po apsilankymo jo vadovaujamoje įmonėje jį pasikvietęs Prezidentas Lukašenka tvirtai pareiškė – taigi, imk ir vadovauk visam žemės ūkiui (Žemės ūkio ministerijai). Ministras, svetingai prėmęs mane – buvusią ministrę pernai gruodį, primygtinai siūlė pavasariop apsilankyti Baltarusijos kaime ir jo vadovautame agrokombinate bei kitose maisto sektoriaus įmonėse. Balandžio pabaigoje taip ir padariau. Esu dėkinga Baltarusijos Ambasadoriui Lietuvoje Vladimirui Dražinui už dviejų dienų vizito programos suplanavimą ir jos koordinavimą.
Prieš pora savaičių – balandžio 26 – 27 d. pavyko pažvelgti į kaimyninę šalį iš arti, pravažiuoti per keletą rajonų, pamatyti dirbamus laukus, švarias šalikeles, didelius ūkius ir kombinatus, kurių vidutinis dydis apie 4000 ha žemės ūkio paskirties žemės (Lietuvoje – 18 ha). Daugelis stambių ūkių yra apjungti su žaliavų perdirbimo įmonėmis ir tapo daugiašakiais kombinatais. Ženkliai sumažėjo ir anksčiau buvęs atotrūkis nuo Lietuvos darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio. Kaimynai ir šiuo požiūriu padarė ženklią pažangą. Įmonių vadovai ir padalinių specialistai, atkreipia dėmesį, kad mes nepamirštume palyginti ir būsto bei energijos kainų, t.y. - ką jie už vis dar mažesnį nei mūsų atlyginimą realiai gali įsigyti...
Mūsų aplankytos dvi didelės - vienos iš geriausių įmonių: jau minėtas agrokombinatai „Dzeržinskij“ ir „Snov“ buvo konkretūs pavyzdžiai, kurie atspindi dabartinės Baltarusijos kaimo patraukliausią ūkinį ir socialinį veidą. Į akis krito gera vadyba ir darbo organizavimas, kaimo kelių, įmonių teritorijų , fermų gamybinių ir socialinių patalpų bei gyvenviečių sutvarkymas. Aukšti produktyvumo rodikliai: ~8-10 t/ha grūdinių kultūrų derlius, iki 10 t vidutinis metinis pieno primilžis neatsilieka nuo Lietuvos geriausių ūkių lygio. Įmonių teritorijose apžiūrėjome gerai įrengtus socialinius ir kultūrinius padalinius, matėme statomus modernius biodujų gamybos ir kitus objektus. Žinoma, yra ir silpnesnių ūkių – to neslėpė ir patys šeimininkai. Bet viskas priklauso nuo vadovų bei verslo sąlygų.
Svarbiausia, ką sąžiningai turėjome konstatuoti – daugeliui šalių būdinga socialinė įtampa dėl darbo vietų išsaugojimo nėra dabartinės Baltarusijos silpnoji pusė.
Baltarusijos mokslininkams pateiktas Lietuvos išradėjų projektas
Viena iš apsilankymo Baltarusijoje temų buvo Lietuvos išradėjų, kuriems atstovavo jonavietis Sigitas Žvirblis, sukurto prietaiso – „daugiafunkcinio elektros kontrolieriaus“ pristatymas Baltarusijos Mokslų Akademijoje, dalyvaujant Akademijos Prezidentui M. Miasnikovičiui ir Energetikos instituto direktoriui A. Michalevičiui.Tai energijos taupymui tarnaujantis prietaisas, leidžiantis fiksuoti elektros energijos tiekimo ir vartojimo parametrus, nustatyti ir šalinti nelegalų energijos vartojimą , suvartotos energijos kiekio nelegalias korektyvas, kontrolės prietaisų gadinimą ir pn. Šioje griežtos valstybinės disciplinos šalyje toks projektas galėtų būti įsisavintas kur kas greičiau.
Minėtas projektas susilaukė Baltarusijos mokslininkų susidomėjimo, abiejų šalių mokslininkai sutarė dėl tolimesnio bendradarbiavimo. Apmaudu, kad šis valstybei naudingas projektas nesulaukė jokio dėmesio Lietuvoje. Išradėjai jau turėjo progos tuo įsitikinti.
Mokslų Akademijos Prezidentas M. Miasnikovičius ir jo kolegos mums pristatė savo inovacijas energetikos sektoriuje, kurių įgyvendinimą vertėtų apsvarstyti ir Lietuvos mokslo įstaigose bei verslo asociacijose.
Baltarusijoje atgaivinamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas
Prieš keletą metų nebūčiau patikėjusi, kad inovacijoms teks ieškoti pas kaimynus baltarusius palankesnės terpės nei Lietuvoje. Dar neįtikinamiau būtų skambėjusi mintis, kad mūsų bendrą valstybinę praeitį – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinį paveldą Baltarusija imsis atgaivinti - renovuoti senąsias pilis, leisti istorinius leidinius, tokius kaip 2007 m. dviejų tomų enciklopedija „ Вялiкае Княства Лiтоускае“ (Didžioji Lietuvos Kunigaikštystė).
Mūsų delegacijos kelionė po Baltarusiją kaip tik ir prasidėjo apsilankymu atstatomoje Gedimino gynybinėje pilyje Lydoje (tam bus skirta kelios dešimtys milijonus USD investicijų). Po to apžiūrėjome jau atsatytą pilį miestelyje Mir, kuri kažkada priklausė Radvilo Juodojo giminei. Dabar čia įrengtas muziejus ir modernus viešbutis. Visur mus lydėję ekskursijų vadovai ar senoviška amunicija apsiginklavę Gedimino pilies sargybiniai nuoširdžiai aiškino ir akivaizdžiai didžiavosi saugoma ir atgaivinama praeitimi, siejančia abi tautas – lietuvius ir baltarusius. Prie svetingo vaišių stalo buvo apie ką pasišnekučiuoti – ir apie tolimą praeitį, ir apie ateitį.
Viešnagė pas kaimynus baigėsi darbiniais pietumis, kuriuos surengė Baltarusijos verslininkų konfederacijos pirmininkas Vladimiras Kariaginas. Pokalbis apie šaliyje vykstančius pokyčius ir geresnį valdžios įsiklausymą į praktikų pasiūlymus pakrypo link Baltarusijos ir Lietuvos ūkinių ryšių plėtojimo.
Neatmetu galimybės, kad lietuviškų įmonių persikėlimas į Baltarusiją, išprovokuotas verslui nepalankios Lietuvos valdžios politikos, gali įgauti pagreitį. To tikrai negalima pateisinti, tą kuo skubiau būtina stabdyti. Jei politinė situacija Lietuvoje nesikeis, netrukus atsiliksime ne tik nuo Lenkijos (kas jau įvyko), bet ir nuo Baltarusijos.
Nepaisant tokių nuogastavimų, noriu nuoširdžiai palinkėti mūsų kaimynams ir broliams baltarusiams sėkmės jų geruose sumanymuose.