Praėjusią savaitę  paskelbus mano straipsnį: “ Premjeras A. Kubilius – talentingas tautos mulkintojas” pasipylė komentarai. Vieni  ginčijosi, kad žodis “talentingas” A. Kubiliaus adresu visai netinka, kiti priminė, kad  tam yra tinkamesnis žodis “ciniškas”,  treti nešykštėjo piktesnių epitetų ir laidė jo adresu prakeiksmus. Žinoma buvo ir tokių, kuriems konservatoriai bei jų senieji ir naujieji lyderiai visada įtinka, net jei  jie Lietuvą ne tik į ekonominę duobę, bet ir visišką bedugnę įstumtų. Gavau ir konkretesnių klausimų – ką aš turėjau mintyje, kalbėdama apie trečiąjį konservatorių žygį prieš Lietuvą. Kokie tie ankstesnieji ? Pirmąjį atrodo nesunku atsekti, o štai ką laikau antruoju” žygiu “– daug kam neaišku.Taigi paaiškinu:

Pirmasis konservatorių ir jų partijos kūrėjų “žygis “ – tai pramonės ir kaimo sugriovimas 1991 – 1992 m., darant chaotiškus “senojo pasaulio” naikinimo veiksmus analogiškus bolševizmui. Naikinamos ar keičiamos buvo ne tik socialistinės ūkininkavimo formos, bet kartu su jomis – ir paveldėtas gamybinis potencialas. Kaip  to griovimo siurrealistiniai “paminklai”  iki šiol tebestovi apleistos įmonės  -  vaiduokliai, kur kažkada dirbo tūkstančiai specialistų  ir darbininkų. Pravažiuokite kad ir pro Naująją Vilnią ir jums prieš akis iškils kraupoki to pirmojo “žygio” padariniai.  Apsižvalgykite pro Aukštaitiją  ir kitus regionus – kiek čia buvusių fermų vietoje stirksančių jų likučių  - Vagnoriaus “akropolių”, o aplinkui jas - kraištovaizdį darkančių apleistų žemių. Gerai, kad nors  dalį jų (iš buvusių ~ 1 mln. ha  apie 0,3 mln. ha ) 2004 – 2008 m. pavyko vėl sugrąžinti  į žemės ūkio paskirtį, o 2007 m.  - išsiderėti  ES lėšomis  likusių  dalį palaipsniui  apželdinti miškais. Kiek Lietuva prarado realių galimybių dėl to, kad reformos buvo daromos “kirviu”, be supratimo ir be atsakomybės. Tai ne miliardai, o šimtai miliardų, kurie vis “auga”, kasmet nesukuriant dešimčių milijardų vidaus produkto.

Antrasis “žygis” -  kiek kuklesnis. Tai 1998 – 1999 m. Rusijos ekonominės krizės laikotarpiu  įvykę dideli finansiniai ir socialiniai nuostoliai. Tuomet Vagnoriaus vadovaujama konservatorių Vyriausybė, nepaisydama ekonomistų – ekspertų įspėjimų ir teikiamų rekomendacijų, atsainiai  ignoravo akivaizdų šios krizės poveikį Lietuvai. Maža to, krizei jau prasidėjus, Vyriausybė 1999 metams  užsiplanavo 11 % Valstybės biudžeto augimą. Premjeras  atkakliai tvirtino , kad Rusijos ekonominė krizė Lietuvai jokios įtakos  neturės, pridurdamas – nebent atskiroms įmonėms. Tarytum įmonių nuostoliai nereikštų ir biudžeto nuostolių bei visos Lietuvos praradimų.

Kas atsitiko su tais užplanuotais biudžeto  augimo 11 % – ogi biudžetas nepaisė konservatorių valios ir ne tik kad neišaugo, bet dar ir ~ 6 % sumažėjo. Tokiu būdu biudžeto įplaukų planas buvo neįvykdytas net 16 %. Kas nutiko Lietuvai : žlugo daugybė  socialinių priemonių. Valstybės užsakymus vykdžiusios įmonės (statybininkai, prekių ir paslaugų tiekėjai) dar ilgai neatgavo savo lėšų  - arti 3 mlrd. Lt  nes asignavimų valdytojai (ministerijos, savivaldybės, kitos tarnybos) neturėjo lėšų atsiskaityti su rangovais ir tiekėjais.

Bet čia glūdi viena, iki šiol neatskleista gudrybė , kurią galėtume vadinti tuometiniu tautos mulkinimo būdu. Mat pinigų neužtekdavo ne visiems vienodai, vieniems jų pakakdavao net ir su 11 % užplanuotu metiniu prieaugiu, o kitiems reikėjo atkentėti už pirmuosius . Po to vieni gerai ūgtelėję valgė tuos kitus, kuriems pinigėlių neužteko ir teko bankrotuoti. Taip  vyko kapitalo persiskirstymas tarp politinių  partijų ir su jomis susijusių verslo grupių.

Trečiajam – dabartiniam konservatorių “žygiui” prieš Lietuvą būdingi kai kurie jau išbandyti bei naujai kirčiai.  Tai:

• Sveiko proto ir specialistų patarimų neįjungimas darant mokesčių sistemos išreguliavimą ir nusmukdant verslo konkurencingumą bei įmonių ir biudžeto pajamas, sunaikinamt šimtus tūkstančių darbo vietų. Skirtingai nei  pirmosios emigracijos bangos laikotarpiu, dabartiniai emigrantai išvyksta su mažesne viltimi  ir noru grįžti.

• Kapitalo perskirstymo  metodų praktikavimas. Netrukus matysime panašų reiškinį kaip ir antrojo konservatorių “žygio” eigoje bei po jo. Ir tada ir dabar klausiu savęs ir Jūsų, kurie ne tik matote kas vyksta, bet ir analizuojate – ar tokie absurdai vyksta dėl neišmanymo, neįžvalgumo, profesionalumo stygiaus, o gal tai didelė ir niekšinga gudrybė, pridengta ir užmaskuota išbandytais tautos mulkinimo būdais.  Ką ji duoda, ogi sunaikina  vienus, kad išaugtų  kiti, kad konservatorių valdžia “apravėtų”  jiems neparankius ar nenuolankius, o sustiprintų savuosius. Kas gali paneigti tokią paprastą ir jau nebe pirmą kartą naudojamą formulę?

• Įžūlus ir ciniškas tautos mulkinimas, pasitelkiant per Nepriklausomybės laikotarpį  išsiugdytus  konservatoriams arba visoms valdžioms    palankius arba be valdžios malonių niekaip neišsiverčiančius viešųjų ryšių  kanalus.  Nors daugelis jų tautos mulkintojams tarnauja  ne iš meilės ar įsitikinimų, o dėl egzistencijos, dėl  finansinio išgyvenimo. Laimei,  dar esama  laisvų,  principingų ir nenuperkamų leidėjų ir žurnalistų.  Pavyktų juos sunaikinti - grįžtume į gūdžius ikiperestroikinius laikus. Tik ar būtų dvasinių jėgų tokio masto Sąjūdžiui kaip 1988 metais, kuomet nežinojome ir net neįtarėme apie vidaus pavojus - apie būsimą nemokšiškumo, savanaudiškumo ir piktnaudžiavimo valdžia suvešėjimo mastą?

Seimas artimiausiu laiku pats savęs nuo jam per sunkios atsakomybės ir tautos pasmerkimo vaduoti nelinkęs – gaila atsisakyti mandatų, nes tai neprasta darbo vieta prie tokios bedarbystės Lietuvos mastu. Referendumo dėl pirmalaikių Serimo rinkimų nuostatos įjungimo į Konstituciją iniciatoriai - socialliberalai  nieko nepešė, nes norėjo “pešti” patys vieni, nesidalinti nenušautos anties plunksnomis.  O juk galima buvo  telkti ir kitas partijas konservatorių “žygiui” prieš Lietuvą sustabdyti.  Bet gal tai buvo bendras projektas su pačiais konservatoriais, todėl ir baigėsi niekuo.
Bet grįškime prie tautos mulkinimo ir vis dar deramai neįvertintų mulkintojo “talentų”. Liaudies partijos vardu  siūlome mūsų jaunimo grupei  sudaryti  ir vesti  Premjero A. Kubiliaus tautos mulkinimo metodų „ registrą“.

Skelbiame  konkursą ciniškiausiam ir klastingiausiam Premjero ir jo  konservatoriškos vyriausybės tautos mulkinimo būdui išaiškinti. Nugalėtoju taps tas asmuo, kuris tokį Kubiliaus veiksmą ar nusišnekėjimą atskleis ir argumentuotai įrodys jį  esant tautos mulkinimu.
Laukiame Jūsų aktyvaus dalyvavimo konkurse ir „registro“  pildyme per e-mail : Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

Kazimiera Prunskienė