Strategijos

Prof. dr. Kazimiera Prunskienė: Išeitis Lietuvos ateičiai - socialinė rinkos ekonomika

Per praėjusius du lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius lietuvos politimės partijos vis dar vieningai nesutarė dėl šalies ekonominio modelio. Postsocialistinis liberalizmas , įsitvirtinęs ne tik dešiniosiose – liberalų ir konservatorių partijose , bet ir turintis didelį palaikymą centro –kairiojoje pusėje,  propagavo laisvą rinką ir menkino valstybės vaidmenį ekonomikos raidoje. .2008 m pasaulį užklupusi ir į lietuvą atėjusi ekonominė – finansinė krizė akivaizdžiai parodė laisvos rinkos ir laukinio kapitalizmo ydingumą . Tai iš esmės reiškė ir šios ideologijos žlugimą. Kartu su laisvos rinkos ideologija pasauliniu mastu demaskavosi ir diskreditavosi vadinamoji finansinė ekonomika,  kaip nuo realios ekonomikos, t.y. nuo ūkio plėtros poreikių atsietas pinigų, bankų ir finansų politikos dominavimas.  Pinigų srautų valdymas, jų masės priugdymas  per finansines – bankines operacijas , nepagrįstas   atitinkamu realios ekonomikos – prekių ir paslaugų gamybos augimu bei su tuo susijusios  pasaulinio masto  spekuliatyvinės  bankinio – finansinio kapitalo manipuliacijos sutrikdė ekonominių procesų pusiausvyrą. Visa tai peraugo į  didžiulę pasaulinę finansinę ir ekonominę  krizę. Jos gilumas konkrečiose šalyse tapo labai priklausomu nuo vyriausybių kompetencijos bei  pasirenkamų priemonių  komplekso krizei stabdyti ir jos pasekmėms švelninti. Čia lietuvai labiausiai nepasisekė. Nenuoseklios ir fragmentiškos ekonominės reformos  bei priemonės nedavė lauktų rezultatų, lietuva išgyveno du  ankstesnius ekonomikos nuosmukius 1991-1994 m. Ir 1998-1999 m.  Dabartinė 2009 m. Krizė yra trečioji. Visos jos vyko tai pačiai politinei partijai valdant. Tai reiškia, kad  ekonomikos  krizė yra kartu ir lietuvos dešiniųjų partijų  bei jų valdžios kompetencijos krizė.

Skaityti daugiau...

 

Prof. dr. habil. Kazimiera Prunskienė

Apsaugokime Lietuvos žemę – svarbiausią tautos ir žmogaus turtą

Savo Tėvynės išsiilgęs keliautojas ar iš tremties, ilgametės emigracijos sugrįžęs žmogus parpuolęs ant kelių bučiuoja savo protėvių žemę. Šitaip elgdavosi ir Šv. Tėvas Jonas Paulius II, nuvykės į tolimą, gal vos pirmą kartą jo lankomą krikščioniškos tautos žemę. Lietuvių patarlė sako – nusiminęs, tarytum žemę praradęs. Tūkstantmečiais tautos kovojo viena prieš kitą, siekdamos užkariauti teritorijas, pasisavinti žemės plotus. Nors kai kurios tautos apskritai per tokius karus išnyko, kadaise jų apgyvendintos žemės šimtmečiams liko vadinamos jų vardais, kaip antai – prūsų žemės, kuršių žemės ir pan.

Derybos su TSRS prasidėjo nuo teritorijos ribų

Kuomet Lietuva paskelbė Nepriklausomybę, jos priešininkai TSRS valdžioje tuoj pat priminė pretenzijas dėl Lietuvos žemių, tiksliau – jos teritorijos.

Skaityti daugiau...