Lietuviečiai ir konstitucijos pataisos – Jonas Ivoška


Lietuviečiai

Jei tavo šaknys Sūduvoj,
Klevų ir liepų šlamesy,
Žinok-tu gimęs Lietuvoj.
Tad lietuvietis tu esi!

Jei tu kilmės iš Dainavos,
Kur dainą traukdavo visi,
Nereikia klausti Lietuvos,
Ar lietuvietis tu esi.

Jei Aukštaitijoje gimei-
Tam ežerėlių spindesy,
Gali sakyt visai ramiai,
Kad lietuvietis tu esi.

Kur Žemaitijos ąžuolai,
Kur vasarą vaikai basi.
Kiekvienas pasakys mielai:
Čia lietuviečiai jie visi“.

Jei tavo protėvių kapai,
Kur Lietuvos dvasia šviesi,
Nors kitakalbiu patapai,
Bet lietuvietis tu esi.

Jei čia atvykęs iš svetur
Piliečio priesaiką tesi,
Globėjų neieškok kitur-
Tu lietuvietis mums esi.

Visi, kam Lietuva namai,
(Nepaisant savo praeities)
Čia galim jaustis mylimais.
Juk lietuviečiai mes išties!

2017-ų metų spalio 20-tą dieną sueina 70-šimt metų garsiam Lietuvos advokatui ir visuomenės veikėjui Jonui Ivoškai. Toks amžius, kada atrodo, jog tik apie žmogaus praeities nuopelnus galima kalbėti, bet su Jonu viskas truputį kitaip. Be abejo, buvo ir praeitis. Lygiai prieš 30 metų man teko garbė su juo susipažinti tuometiniame dar Visasąjunginiame moksliniame techniniame institute „Lietstaklių projektas“. Įsivaizduojate, tuo metu Lietuvoje dar buvo institutai, ir ne bet kokie, o ir staklių pramonės tame tarpe. Jonas ten dirbo juridinio skyriaus vedėju ir padėjo instituto vadovybei narplioti įvairius juridinius bei ūkinius kazusus. Bet tai truko nebeilgai. Tais pačiais 1987-ais metais įvyko mitingas prie A.Mickevičiaus paminklo, o 1988-ųjų vasarą pakilo nesustabdoma Sąjūdžio banga, kurio aktyviu dalyviu tapo ir Jonas Ivoška. Savo, kaip teisininko, indėlį jis įnešė, ruošdamas 1988-tų metų Sąjūdžio suvažiavimo scenarijų bei tvarkydamas ūkinę šio milžiniško renginio dalį. Po to sekė daug kam iš tuometinės inteligentijos kilęs noras išbandyti save privačioje naujos kapitalistinės formacijos įtakotoje veikloje, savo Advokato Jono Ivoškos juridinėje kontoroje, kurioje jis dirba ir iki šiol. Ir štai čia prasidėjo, sakyčiau, tikrasis Jono fenomenas. Ko tik, būdavo, nepaklausi, visi būdavo apie jį girdėję, bet niekas nieko konkrečiau pasakyti negalėdavo. O tai reiškė, kad šis žmogus apart savo tiesioginio darbo plačiai reiškėsi tiek visuomeninėje, būdamas Lietuvai pagražinti draugijos nariu ekspertu, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariu, „Lietos“ labdaros fondo steigėju, tiek politinėje, būdamas vienu iš „Drąsos kelio“ politinės kampanijos 2012-ais metais organizatoriumi ir dalyviu, tiek kūrybinėje, rašydamas eilėraščius, kurių vieną pasirinkome šio straipsnio epigrafu, veiklose. Ir tai dar ne viskas. 2016-ais metais, bandydamas pritraukti gerbiamą advokatą į Lietuvos liaudies partijos Seimo rinkimų politinę kampaniją, sužinojau, kad jau antri metai kaip jis „Lietuvos žinių“ portale paskelbęs Naujos Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektą ir bando inicijuoti Teisinės reformos procesą Lietuvoje: http://lzinios.lt/lzinios/kuriame-ateities-konstitucija/lietuvos-respublikos-konstitucijos-projektas/196434 .

18 straipsnis. Gamtinė aplinka 1. Lietuvos teritorijos gyventojų gamtinė aplinka, kurią sudaro žemė, jos gelmės, vidaus ir teritoriniai vandenys, miškai bei kita augmenija, gyvūnija, oro erdvė virš valstybės teritorijos, priklauso tautai ar Lietuvos Respublikos piliečiams. 2. Tautos interesais dalis gamtinės aplinkos įstatymų nustatyta tvarka terminuotai ar neterminuotai gali būti perduota naudotis užsienio valstybių institucijoms ar užsienio piliečiams, arba asmenims be pilietybės.“

Kaip toks straipsnis „Referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams“ organizatoriams? Arba

23 straipsnis. Išteklių paskirtis 1.Tautos medžiaginiai, energetiniai ir intelektiniai ištekliai saugomi, tvarkomi ir naudojami Lietuvos piliečių ir būsimų kartų gyvenimo gerovei užtikrinti. 2. Išteklių naudojimas grindžiamas individualios ir grupinės žmonių veiklos racionalumu, produktyvumu ir naudingumu, skatinant veiklos laisvę ir iniciatyvą. 3. Valstybė, skatindama piliečių savarankiškumą, tenkinant individualius poreikius ir interesus, organizuoja ir tvarko tautos išteklių naudojimą, tenkinant viešuosius interesus.“

Na tikrai ne IKEA interesų tenkinimui miškų pardavimą skatinti skirtas straipsnis. O štai toks

24 straipsnis. Ūkinės veiklos sąlygos 1. Kiekvienas Lietuvos pilietis gali laisvai pasirinkti valstybės neuždraustą verslą, ar sutartiniais pagrindais įsidarbinti. 2. Užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės taikomus verslo ir darbinės veiklos apribojimus nustato įstatymai. 3. Teisingas apmokėjimas už darbą, saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymas – kiekvieno darbdavio pareiga. 4. Draudžiama monopolizuoti gamybą, paslaugų sferą, rinką ir nesąžiningai konkuruoti, kenkiant konkurentams.“

Ūkinė veikla valstybėje vykdoma, pirmiausia, per Tautos atstovus ir Tautos bei kiekvieno jos nario atskirai gerovei tenkinti. Vėliau ši mintis transformavosi į trečio kelio tarp kapitalizmo ir socializmo paieškos būtinumą kitoje portalo „Lietuvos žinios“ publikacijoje http://lzinios.lt/lzinios/Komentarai/funkcionalizmas-kaip-treciasis-kelias/251205

Tik keletas citatų:

„Kapitalizmas kaip panacėją nuo visų negandų laiko konkurenciją. Tačiau konkurencija, įvertinus jos liekamuosius padarinius, yra žmonių egocentrizmo, gobšumo ir susvetimėjimo paskata.“

„Dėl nežabotos konkurencijos finansiniai ir materialūs žmonijos reprodukciniai ištekliai atsiduria ribotų intelektinių išteklių priklausomybėje.“

„Socializmas individo interesus priešpastato nuasmenintos, abstrakčios visuomenės interesams, atimdamas iš individo teisę į kūrybinę laisvę privataus sektoriaus ribose.“

Naujosios formacijos, sąlyginai pavadintos Funkcionalizmu, viziją Jonas Ivoška nupiešė taip:

  • Vietoje globalizmo religijos – tautinio tvarumo pasaulėvoka (Kiekviena gėlė savaip graži-kiekvienai tautai gėle pražysta!);
  • Vietoje pinigų kulto – empatijos kultas;
  • Vietoje konkurencijos – kūrybinis bendradarbiavimas;
  • Vietoje kapitalo judėjimo laisvės – žmogaus prigimtinė laisvė;
  • Vietoje valdžių atskyrimo principo – valstybingumo subjektų funkcinio tikslingumo principas;
  • Vietoje procedūrinio teisingumo – vertybinis teisingumas;
  • Vietoje pagarbos teismų sistemai – pagarba tiesai ir teisei.

Simboliška, už kiekvieną pragyventą dešimtmetį – vienas punktas. Nenori 70-metis Jonas Ivoška nugrimzti į praeitį. Jis gyvena šiandiena ir ateitimi, ir ne tik savo, bet savo šeimos, vaikų, anūkų ir visos valstybės. Todėl nuoširdžiai visos Lietuvos liaudies partijos vardu sveikiname jubiliatą su gražiu, apipintu ąžuolų lapais skaičiumi ant sienos virš galvos ir linkime visų svajonių, vizijų, realių dokumentų įgyvendinimo per artimiausią dešimtmetį.

Na, o mes galime tikrai padėti. Austrijos Liaudies partijos pergalė prieš keletą dienų parlamento rinkimuose įkvepia.

 

Lietuvos liaudies partijos vardu

LLP Vilniaus skyriaus pirmininkas

Aldas Mačiulis

 

Print Friendly, PDF & Email