Lietuvos idėjos pėdsakais. Aldas Mačiulis

Vietoje įžangos

Neseniai minėjome 99-ąsias Lietuvos Neprikausomybės metines, tuo pačiu visiškai pamiršdami, kad jos sutapo su vieno iš tos Nepriklausomybės kalvių daktaro J.Basanavičiaus mirties 90-osiomis metinėmis. Iš bendro išsilavinimo žinome, kad šio žmogaus interesų kryptys buvo labai įvairios, labai prasmingos, o viena iš mylimiausių jų buvo lietuvių kilmės paieška. Net daktaro specialybės Jonas Basanavičius ėmėsi tam, kad galėtų Maskvos universiteto bibliotekoje nardyti po įvairiausius istorinius šaltinius, ieškodamas lietuvių kilmės pėdsakų. Dar labiau tą aistrą paskatino darbas senovės Trakijos vietoje įsikūrusioje Bulgarijoje. Dar ir šiandien ten išlikę didžiuliai piliakalniai-kurganai, senovę menantys vietovardžiai kaitino daktaro vaizduotę. O ką kalbėti apie aplinkines valstybes, kur ir šiandien išlikusi Dakijos sostinė Sarmagetužė, Turkiją, kurioje įspūdingi Hetitų imperijos sostinės Getužės griuvėsiai, Šlymano atkasta Troja. Todėl J. Basanavičius, remdamasis daugelio lietuvių-trakų žodžiu panašumu priėjo išvados, kad lietuviai yra dalis šios trakų-dakų-hetitų šeimos, …persikrausčiusios į Šiaurę. Štai čia jau galima būtų padiskutuoti su daktaru. O kaip tada paaiškinti kitus lietuvių pėdsakus, kad ir toje pačioje Šiaurės Amerikoje, kur yra tokia, pavyzdžiui,  Etovos (o gal Letovos) vietovė su taip lietuvio akiai mielais piliakalniais https://en.wikipedia.org/wiki/Etowah_Indian_Mounds, ir kuri yra tik dalis  didžiulės taip vadinamos Misisipės (iš indėnų kalbos Didžiosios upės arba lietuviškai tiesiog Masyviosios upės) piliakalnių statytojų kultūros https://en.wikipedia.org/wiki/Mississippian_culture. Negi ir iš ten lietuviai atvyko į Rytinę Baltijos dalį?..

Piliakalnis

Praeitą sekmadienį į paskutinę kelionę palydėjome savo Partijos bendražygį ir bičiulį Joną Rimkų. Tai buvo labai šviesus žmogus, tikėjęs Lietuvos idėjos įtaka pasaulio praeities istorijoje bei tos idėjos Velykiniu atgimimu ateityje. Todėl šį savo kuklų straipsnelį, kurį parašiau naudodamasis įvairia internetine medžiaga bei kai kuriais savo apmąstymais, skiriu šviesiam kolegos atminimui ir tikiuosi, kad rubrika “Lietuvos idėjos pėdsakais” taps reguliaria mūsų internetiniame puslapyje, į kurią savo straipsnius atsiųs įvairių sričių šios temos puoselėtojai.


„Kažkada Lietuva apskritai buvo pasaulinė imperija. Kur dabar Lietuva? Ten milijonas žmonių beliko. Ji dingo. Ji pasitraukė iš istorinio konkurencinės kovos kelio, ji pasidavė…“

Jevgenijus Fiodorovas. „Kodėl mes taip gyvename?“

Keturi Didieji „kiniečių“ atradimai

Tur būt visi esame girdėję apie tai, kad Amerikos indėnai ispanų konkiskadorus priėmė taikiai todėl, jog manė, kad tai sugrįžo baltieji dievai, kurie kadaise gyveno tarp jų ir mokė juos įvairių amatų, statė didingas piramides, išmokė žemės ūkio paslapčių ir įvairių kitokių dalykų. Tokias legendas turi ir juodoji rasė. Dar ir šiandien, pavyzdžiui, Alžyro kalnuose yra išlikę freskų olose, vaizduojančių, kaip vietiniai juodaodžiai gyventojai dirba, prižiūrimi baltųjų valdovų.

Ne išimtis ir Kinija, kurioje, kaip žinome, gyvena geltonoji Žemės rasė. Pagal vieną seną Kinijos legendą jos civilizacija prasidėjo, kai pas juos iš dangaus  su ratais nusileido BALTASIS dievas Chuan Di ir išmokė juos visko: kaip auginti ryžius, statyti užtvankas, darytis valtis ir vežimus, kasti šulinius, drožti muzikinius instrumentus, gydytis adatomis, siūtis drabužius ir daug daug kitų dalykų. Taip pat jis davė jiems kalendorių ir išmokė rašyti, naudojantis hieroglifais. Tarp kitko, Arijų simbolį svastiką kiniečiai naudoja ir po šiai dienai.

dievaivezime

O kurgi tada kiniečių piramidės paklausite Jūs, jei jau tokie galingi dievai lankėsi kadaise pas juos. Nepatikėsite, bet 1912 metais Australijos prekybos agentai Fredas Šrioderis ir Oskaras Memanas  pranešė pasauliui, kad netoli vieno iš seniausių Kinijos miestų ir vienos iš istorinių jos sostinių Sianio, centrinėje Kinijos dalyje, yra apie 400 piramidžių, kurių aukštis svyruoja nuo 40 iki 100 metrų aukščio, ir nesuskaičiuojamas skaičius mažesnių.

zemelapiskinija

O štai 1945-ais metais amerikiečių Karinių oro pajėgų lakūnas Džeimsas Gausmanas, praskridęs vieną slėnį, buvo tiesiog sukrėstas, pamatęs gigantiško dydžio piramidę.

piramide

Kaip vėliau paaiškėjo, jos aukštis siekė apie 400 metrų, o tai dvigubai daugiau, negu Egipto Cheopso piramidės!

piramide400

Deja, Kinijos mokslininkai mažai šias piramides tiria, o priėjimą prie taip vadinamos didžiosios Baltosios piramidės Kinijos valdžia apskritai uždarė, motyvuodama tuo, kad iš tų vietų yra paleidžiamos Kinijos raketos.

Piramidės piramidėmis, bet kur įrodymai, kad būtent baltieji žmonės jas statė ir, kad apskritai jie buvo Kinijoje. Įrodymai netruko atsirasti vakarinėje dabartinės Kinijos dalyje, Tarimo upės baseine, Takla-Makano dykumos pakraštyje, kuriuo driekėsi garsusis Šilko kelias. 1906-1908 metais, tyrinėdami šią vietą, žydų kilmės vengrų keliautojas Aurelijus Steinas ir švedų geografas Svenas Gedinas aptiko keletą mumijų su aiškiais indoeuropiečių bruožais.

mumija1
mumija2

Rusvi ar net šviesūs plaukai, pailgos nosys ir pailgi veidai, gražūs kūnai ir giliai įdubusios akys. Laikui einant, tų mumijų buvo atrasta dar daugiau. Seniausia, maždaug 4800 m. senumo mumija buvo pavadinta Loulanio gražuole.

mumija3

Maždaug 170 cm ūgio moteris buvo suvyniota į vilnonę paklodę, šviesiai rusvi plaukai buvo kruopščiai surinkti ir paslėpti po veltine kepure, ant kojų odiniai batukai, o šalia karste gulėjo šukos ir pintinė, pilna kviečių grūdų. Daug ką apie tuos žmones gali pasakyti jų drabužiai ir jų gamybos būdas, kuris daugeliu atžvilgių sutampa su radiniais dabartinėje Austrijoje, Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse. Daugelis mokslininkų linkę manyti, kad tai skitai, emigravę į Tarimo upės baseiną iš Pietų Sibiro. Iš ten su savimi jie atnešė kovinius vežimus, aukštai išvystytą bronzinę metalurgiją ir kitus civilizacijos elementus į dabartinės Kinijos žemes.

lazdeles

Ta proga galime paminėti ir geležinę Budos statulėlę, kurią vokiečiai 1938-39 m. atsivežė iš Tibeto. Kaip matome, paskleidusio po rytus savo mokslą pranašo išvaizda labai indoeuropietiška ir primena skitus, žinomus  iš jų meninių dirbinių.

statulele
piesinys1

Vėliau dar ilgai Kinijoje sklandė legendos apie mėlynakius generolus, padėjusius jiems iškovoti daug pergalių. Vieną jų matome freskoje, atnašaujantį Budai.

buda

Kiniečių išminčius Konfucijus, kuris irgi vaizduojamas su barzda, kas nebūdinga mongolų rasei, teigė, kad šilką Kinijoje atrado viena princesė 2640 m. prieš mūsų erą, t.y. beveik prieš 4800 m. nuo mūsų dienų.

konfucijus

O gal tai ir buvo aukščiau minėta Loulanio gražuolė? Kaip ten bebūtų, bet šilkas tapo pagrindine preke, netgi strategine, kurio dėka ir gimė Šilko kelias, šimtmečiais jungęs Kiniją su kitais Eurazijos kraštais ir ją turtinęs dėl ypatingos šios prekės paklausos.

zemelapisazija2

Kuo ypatinga yra šilko siūlų gamyba? Tai tikrai ne kažkoks unikalus atradimas, o tiesiog klasikinis siūlų gavimo iš drugių šilkverpių kokonų būdas, savo technologija labai panašus į lininių siūlų gamybą iš linų.

kokonas

Žaliava siūlų gamybai pradžioje rūšiuojama, minama, mirkoma, džiovinama, keletą kartų šukuojama, kol gaunami kuodeliai, tinkami verpimui. Visai nenuostabu, kad linus mokėję apdoroti žmonės, tą technologiją galėjo pritaikyti ir Kinijoje besiveisiantiems šilkverpiams. Bet net ir tai ne svarbiausia. Svarbiausia, pats žodis šilkas. Pažiūrėkime į Vikipediją. Lietuviškai šilkas, rusiškai šiolk, angliškai silk, kinietiškai siho (https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0ilkas). Pažiūrėkime į elektroninį Lietuvių kalbos žodyną (toliau LKŽe). Žodžiu šilkai vadinami beveik visi audimo būdu pagaminti siuviniai (http://www.lkz.lt/startas.htm). Taip išeina, kad lietuviai davė pasauliui lietuvišką pavadinimą “kinietiškam“ atradimui. Ar taip būna, a?

Ilgainiui šilkas, padėjęs kurti civilizaciją Kinijoje, tapo ir nesantaikos židiniu. V a. prieš mūsų erą ėmė gimti atskiros karalystės, kurios pešėsi dėl įtakos tiek tarpusavyje, tiek, tikriausiai, ir su kaimynais. To pasėkoje ėmė dygti visiems žinoma Didžioji kiniečių siena. Nežinia, kas ir nuo ko su ja norėjo atsitverti, bet faktas, kad, ją tyrinėjant, pasimatė daug įdomių dalykų. Štai matome pietinės saulės apšviestą sienos pusę.

kinusiena
kinusiena2

Į kurią pusę nukreipta gynybinė siena? O gi į kiniečių. Daug kur rasta laiptų užlipti ant sienos, būtent, iš šiaurinės pusės. Ar čia Kinija izoliavosi, ar ji jau buvo tiek įgrisusi kaimynams, kad buvo bandoma izoliuotis nuo jos iš šiaurės? Nepaisant to, „išsikovoję nepriklausomybę“, kiniečiai organizavo naująjį, labiau ir žinomą dabartinėje istorijoje šilko kelią, kurio aukso amžius buvo tarp IV-XII m. e. amžių. Tuo metu ir buvo paskleisti taip vadinami keturi didieji kiniečių atradimai. Ar žinote kokie? Tai parakas, popierius, kompasas ir knygų spausdinimas. Pamėginkime šių atradimų pavadinimus vėlgi panagrinėti iš lingvistinės pusės.

Parakas lietuviškai ir yra parakas. Slavų tautos paraką vadina panašiu žodžiu PorochProchPrach. Kokia galėtų būti jo etimologija? Pažiūrėkim į LKŽe. Ten yra žodis rakti (http://www.lkz.lt/startas.htm). Veiksmažodis. O yra tokia lingvistinė taisyklė. Jeigu kalboje yra nežinomo žodžio veiksmažodis, tai tas žodis yra kilęs iš tos kalbos. Taigi rakti, kaip matome žodyne, gali reikšti ir dūrimą, ir skilimą, ir vežimą, ir šovimą bei nugalabijimą. Žodis raketa yra tiesioginis vedinys iš šio veiksmažodžio. Kaip žinome, raketa ir rusiškai raketa. Tik didžiuotis galime tuo, kad panaudoję mūsų žodį, rusai pirmieji su raketa pakilo į kosmosą. O štai parakas  tai energijos šaltinis, tiesiog iškeliantis tą raketą, kaip ir pakuras, užkuriantis laužą ar židinį. Dar įdomybių šia proga. Pažiūrėkime, kaip parakas ispaniškai arba latviškai. PolvoraPulveris. Nenoriu gilintis į šių žodžių kilmę, bet man tai palopylopulės, slavų kalba reiškiančių energiją, kulką, varymo priemonė, nors tu ką. Net nesuprantu, kaip čia taip kiniečių atradimo pavadinimas įgijo lietuviškų, latviškų ir slaviškų žodžių atspalvį :).

Popierius. Vėlgi laikomas kinietišku atradimu. Nepaisant to, kad dar Egipte tūkstantį metų anksčiau naudojo tą pačią technologiją papirusui išgauti iš to paties pavadinimo augalo papiruso. Beveik visose kalbose, išskyrus gal tik rusų kalbą, žodis popierius skamba panašiai. Paper-angliškai, papier-prancūziškai, lenkiškai ir t.t. Niekas nežino šio žodžio kilmės, beviltiškai atsimušdami į graikišką papirus. O štai aš :), pastudijavęs LKŽe, aptikau žodžius pierynaspiernatas, reiškiančius plunksnų patalus. Iš to prisiminiau, kad plunksna daugelyje indoeuropiečių kalbose skamba kaip pero, veer ir panašiai. Ir čia man šovė idėja, ar nereiškia šis žodis daikto, kuris dedamas po rašymo plunksna, kad ant jo galima būtų rašyti. T.y. popierą. Lygiai taip pat tariamas žodis yra LKŽe (http://www.lkz.lt/startas.htm). Kaip matome dar vienas kinietiško atradimo pavadinimas gali būti pilnai lietuviškas.

Kompasas. Turbūt visi įsivaizduojame, kas tai yra. Tik štai žodžio kilmė apskritai neaiški, kol nepaklausim, pavyzdžiui, kokios žemaitės Vilmos, o kaip žodį kampas ištartų žemaičiai? Kompas! Taip! Būtent taip daugelyje kalbų vadinamas šis keliautojams kelią nurodantis daiktas. Teisingai, nes jo veikimo esmė ir yra kampo nustatymas šiaurės krypties atžvilgiu, kad galima būtų sekti juo, plaukiant jūra ar keliaujant kokia dykuma ar stepe. Tik lietuviai čia jau persistengė prie savojo žodžio dar kartą pridėję galūnę –as ir gavę tikrai nevykusį žodį kompasas. Bet ir čia dar yra įdomybių. Jeigu vėl pažiūrėtume į lotynų kalbų palikuones, tai rastume, kad portugališkai (paskutinių keliautojų kalba) kompasas vadinasi žodžiu bussola, prancūziškai – boussole. Ir žinote, ką visa tai primena, o gi busilą tiek lietuviškai, tiek lenkiškai, tiek baltarusiškai, tiek žemaitiškai(!) reiškiantį ne kažin ką, o gandrą. O čia jau ir aisčiai keliautojai, ir gandro snapas, žinantis kryptį, kur skristi. Poetiški buvo tie mūsų protėviai, ne tokie kaip, kad kinietiškai ištariantys – činainčin.

Liko dar knygų spausdinimas. Čia jau pasakyti nieko negalima, nes šiais laikais knygų spausdinimas vadinamas graikišku ir labai jau dirbtinai išvestu žodžiu poligrafija, reiškiančiu daugkartinį spausdinimą. Gal iš tikrųjų tiems kinams sunku buvo pastoviai rašinėti hieroglifais ir jie sugalvojo tokį dalyką kaip molinių hieroglifų anspaudų sukūrimą, kuriuos, įvairiai sudėliojant, galima spausdinti tekstus. Galiu tik atkreipti dėmesį į patį žodį knyga. Jis irgi yra bendras visam baltų-slavų gyvenamajam arealui. O štai tame pačiame LKŽe (http://www.lkz.lt/startas.htm) yra labai įdomus vienos iš žodžio knygos reikšmės aprašymas: dar knygenos – Gleivinė III pilvelio vidaus plėvė yra raukšlėta, lyg atskiromis raukšlėmis sukarstyta, o visas jo vidaus paviršius panašus į knygas išvartytais lapais. Čia kalba eina apie gromuliuojančių gyvulių, pavyzdžiui, karvės, vieną iš skrandžio dalių. Reiškia ir žodis knyga kilo iš šios skrandžio dalies pavadinimo knygos, nes vargu, kad karvės kūno dalių pavadinimai būtų atsiradę vėliau, negu pats knygos pavadinimas. 

Šilko kelio dėka bei tokių keliautojų ir rašytojų kaip Markas Polas dėka kiniečiai  Europoje tapo populiarūs. Jų krašto peizažais, gyvenimo motyvais buvo mėgstama ištapyti freskomis dvarų sienas. Vieną iš tokių man pavyko pamatyti 2014-ais metais Prahoje, XVI-o amžiaus taip vadinamą Trojos pilį, kurioje kai kurios menės ištapytos Kinijos kraštovaizdžiais bei išdidintomis kinietiškomis miniatiūromis.

freska1
freska2

Na ir paskutinis dalykas, ko negalima praleisti, kalbant apie Kiniją, tai valgymo lazdelių.

sakute

Čia kažkada, valgant su jomis kiniečių restorane, šovė tiesiog geniali mintis. Juk tas lazdeles kažkas sugalvojo tam, kad nevalgytų su pirštais. Maisto ėmimas su dviem pagaliukais, tai lygiai toks pats veiksmas, kaip jo ėmimas pirštais. Šovė gi kažkam idėja padaryti tokį daiktą, nežinia tik ar Baltiesiems dievams, ar patiems kinams. Ir čia vėl turiu grįžti prie lingvistikos. Pasirodo, lazdeles senovės Kinijoje vadino žodžiu diwo (https://lt.wikipedia.org/wiki/Valgymo_lazdel%C4%97s). Dar daugiau. Pasirodo, Izraelyje, įsibrovėlių skitų buvimo vietose, irgi rado tokių pačių lazdelių. Ratas užsidarė. Belieka vėl žvilgtelėti į LKŽe (http://www.lkz.lt/startas.htm). Dyvas – tai nuostabus dalykas, taip ir įstrigęs kiniečių kultūroje…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *