LLP įstatai

LIETUVOS LIAUDIES PARTIJOS

ĮSTATAI

I.          BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Lietuvos liaudies partija (toliau – „politinė partija“) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra politinė partija, įsteigtas ir veikiantis pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą bei šiuos įstatus.
  2. Sprendimą dėl politinės partijos buveinės pakeitimo turi teisę priimti politinės partijos Taryba.
  3. Politinė partija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais, šiais įstatais bei savo programa.
  4. Politinės partijos simbolika: ženklas „saulutė“, kurios spalvos – auksinė geltona saulutė su neryškiai žalios spalvos rato formos centru; po saulute trys tamsiai raudonos (bordo) spalvos raidės LLP, tai politinės partijos – Lietuvos liaudies partija pavadinimo trumpinys. Ženklas simbolizuoja pilnatvę, apsaugą, pasitikėjimą, dinamiškumą, tautos susitelkimą, dvasinę šviesą ir gėrį. Simbolis gali turėti ženklelio, pagaminto iš metalo ar kitokios medžiagos, pavidalą, taip pat būti naudojamas firminiams blankams, partiniams oficialiems dokumentams ir suvenyrams paženklinti. Politinės partijos vėliava yra tradicinės stačiakampio formos, baltos spalvos, su politinės partijos ženklu „saulute“ ir raidėmis LLP.
  5. Politinės partijos veiklos laikotarpis neribotas.

II.       VEIKLOS TIKSLAI

  1. Pagrindinis politinės partijos tikslas – stiprinti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę, pilietinės visuomenės pažangą, ekonomikos potencialą ir socialinę žmonių gerovę; tenkinti savo narių politinius interesus, padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę. Kiti politinės partijos tikslai ir uždaviniai:

6.1.   kurti Lietuvoje tokią politinę situaciją, kurioje ne partiškumas ar lytis, bet kompetencija, atsidavimas žmonių ir valstybės reikalams bei aktyvumas apspręstų piliečio galimybes dalyvauti valdžios struktūrose ir kvalifikuotų, nacionaliniais interesais grindžiamų sprendimų priėmime;

6.2.   dalyvauti formuojant Lietuvos valstybės ir jos darnaus vystymosi Europos Sąjungos erdvėje strategiją, įgalinančią kurti ūkinę, socialinę ir kultūrinę pažangą. To siekti ne supriešinant, o suderinant įvairių visuomenės grupių interesus , suvienijant Lietuvos visuomenę;

6.3.   ugdyti piliečių, o ypatingai jaunimo, pilietinį aktyvumą, kūrybingumą ir atsakomybę už valstybės reikalus;

6.4.   kaupti aktualią, pozityvią politinės veiklos, teisinės valstybės ir pilietinės visuomenės, kultūros ir švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos, šeimos, žmogaus teisių ir teisingumo, teisėtvarkos, verslo ugdymo bei bendrų visuomenės problemų sprendimo patirtį ir ją realizuoti per demokratinius rinkimus bei visų lygių valdžios struktūrų veiklą;

6.5.   sudaryti sąlygas politinės partijos nariams ir jos rėmėjams dalyvauti politinėje ir valstybinėje veikloje, bendradarbiauti su valstybinėmis ir visuomeninėmis institucijomis bei judėjimais, įgyvendinant programinius tikslus;

6.6.   organizuoti švietėjišką veiklą, formuoti visuomenėje nuomonę, palankią plataus vidurio politinėms nuostatoms ir jas įgyvendinančiai politinei partijai;

6.7.   siekti įvairių visuomenės grupių: socialinių, tautinių, amžiaus, regionų, miesto ir kaimo, besimokančiųjų, pensininkų ir dirbančių įvairiose veiklos srityse darbuotojų, juos atstovaujančių profsąjungų interesų suderinamumo ir pusiausvyros, kompromisų tarp jų; suderinti moterų ir vyrų vaidmenį visuomenėje, ekonomikoje, politikoje ir valdžioje; aktyvinti kultūrines tautines ir krikščioniškas bei humanistines iniciatyvas, kad eurointegracinėmis ir globalizacijos sąlygomis būtų išsaugotas Lietuvos valstybės, jos etninių regionų, tautinių grupių kultūrinis savitumas ir tapatumas, užtikrintas jų teisinis lygiateisiškumas;

6.8.   formuoti moralios, kūrybiškos, kompetentingos ir atsakingos, ne konfrontacijos, o kompromisų siekiančios politikos tradicijas. Mažinti priešpriešą valdžios ir piliečių santykiuose, siekti atkurti sumenkėjusį valdžios ir politikų autoritetą.

III.     NARIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS

  1. Politinės partijos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų, nepriklausantys kitoms politinėms partijoms, pareiškę norą būti politinės partijos nariais, pripažįstantys šiuos įstatus ir programą.
  2. Politinės partijos nario teisės:

     8.1.   rinkti ir būti išrinktam į politinės partijos organus;

8.2.   būti įtrauktam į kandidatų sąrašus rinkimams į įvairias valstybės valdžios, savivaldos bei Europos Parlamentą ir kitas

         Europos Sąjungos bei tarptautines struktūras;

8.3.   dalyvauti politinės partijos susirinkimuose ir kituose renginiuose, reikšti savo nuomonę visais svarstomais klausimais;

8.4.   balsuoti dėl svarstomų klausimų politinės partijos suvažiavime, politinės partijos organų, kurių narys jis yra, posėdžiuose;

8.5.   gauti informaciją apie politinės partijos veiklą ir lėšų naudojimą;

8.6.   mokėti savanorišką politinės partijos nario mokestį;

8.7.   teikti pasiūlymus bet kuriam politinės partijos organui ir reikalauti išsamaus atsakymo į savo kreipimąsi; įgyvendinti savo konstruktyvias idėjas ir kūrybines galias;

8.8.   sustabdyti narystę politinėje partijoje;

8.9.   išstoti iš politinės partijos.

  1. Politinės partijos nario pareigos:

     9.1.   dalyvauti politinės partijos veikloje;

9.2.   laikytis politinės partijos įstatų, vykdyti suvažiavimų, konferencijų, Tarybos ir kitų politinės partijos organų nutarimus;

9.3.   mokėti nustatytą nario mokestį; nario mokesčio dydis – 50 Lt per metus. Mokestis mokamas politinės partijos skyriuose: 50 % jo pervedama bendroms politinės partijos reikmėms tenkinti ir 50 % – skiriama skyriaus veiklai plėtoti; mokesčio dydį gali keisti tik politinės partijos suvažiavimas; studentai, bedarbiai, neįgalieji, gausių ar nelaimės ištiktų šeimų nariai politinės partijos skyriaus susirinkimo sprendimu gali būti nuo mokesčių atleisti arba mokesčio dydis jiems sumažintas iki 10 Lt;

9.4.   gerbti kitų politinės partijos narių bei kitų žmonių teises ir orumą.

  1. Asmuo, norintis tapti politinės partijos nariu, savo pareiškimą įteikia svarstyti politinės partijos skyriaus valdybai (jei ji sudaryta) arba skyriaus susirinkimui, kurie priima sprendimą; pareiškimą gali priimti, jį svarstyti ir apie priėmimą spręsti taip pat ir politinės partijos Taryba:

    10.1. politinės partijos nariai yra registruojami skyriaus narių registre, kurį tvarko skyriaus valdyba (jei ji sudaryta) arba skyriaus

             susirinkimo paskirtas atsakingas asmuo;

   10.2. politinės partijos skyriai savo registro kopijas pristato Tarybai ir kiekvieno metų ketvirčio pirmą mėnesį informuoja ją apie narių registro pasikeitimus.

  1. Narystė politinėje partijoje gali būti sustabdyta raštišku, motyvuotu nario prašymu, kuris įteikiamas svarstyti politinės partijos skyriaus valdybai (jei ji sudaryta) arba skyriaus susirinkimui, kurie priima sprendimą; prašymą sustabdyti narystę politinėje partijoje gali priimti, jį svarstyti ir apie narystės sustabdymą spręsti taip pat ir politinės partijos Taryba:

11.1. sprendimą sustabdyti narystę politinėje partijoje priima politinės partijos skyriaus valdyba (jei ji sudaryta) arba skyriaus susirinkimas; sprendimą sustabdyti narystę politinėje partijoje gali priimti ir politinės partijos Taryba;

             11.2. sustabdžius narystę, asmuo negali rinkti ir būti renkamas į politinės partijos organus, vykdyti jų pavedimus ar kitaip

              dalyvauti politinės partijos veikloje. Asmuo, kuris yra išrinktas į politinės partijos organus ir jo įgaliojimai nėra pasibaigę,

               sprendimo sustabdyti narystę įsigaliojimo dieną nustoja eiti atitinkamas pareigas.

  1. Narystė politinėje partijoje gali būti sustabdoma politinės partijos skyriaus susirinkimo arba Tarybos 2/3 dalyvaujančių narių balsų dauguma, jeigu narys nesilaiko politinės partijos įstatų, suvažiavimo, Tarybos ir/ar kitų politinės partijos organų nutarimų, destruktyviai veikia politinės partijos nenaudai.
  2. Narys išstoja iš politinės partijos pateikdamas skyriaus valdybai arba skyriaus susirinkimui pareiškimą dėl narystės nutraukimo.
  3. Narys gali būti pašalintas iš politinės partijos, jeigu nesilaiko politinės partijos įstatų, suvažiavimo, Tarybos ir/ar kitų politinės partijos organų nutarimų, destruktyviai veikia politinės partijos nenaudai. Sprendimą dėl pašalinimo iš politinės partijos priima politinės partijos skyriaus susirinkimas arba Taryba 2/3 dalyvaujančių narių balsų dauguma.
  4. Skundus, apeliacijas dėl narystės svarsto ir išvadą pateikia politinės partijos Etikos ir procedūrų komisija; sprendimą priima Taryba 2/3 dalyvaujančių balsų dauguma.

IV.     POLITINĖS PARTIJOS PADALINIAI

     16. Politinė partija gali steigti filialus, atstovybes ir kitus struktūrinius padalinius. Politinės partijos filialai, atstovybės ir kiti

           struktūriniai padaliniai nėra juridiniai asmenys.

  1. Sprendimą dėl politinės partijos filialų ir/ar atstovybių steigimo bei jų veiklos sustabdymo, nutraukimo priima politinės partijos Taryba, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Politinės partijos filialai ir atstovybės veikia pagal politinės partijos Tarybos patvirtintus nuostatus.
  2. Politinės partijos organizacinė struktūra grindžiama teritoriniu principu.
  3. Politinė partijos skyrius yra politinės partijos struktūrinis padalinys, kuris paprastai steigiamas Lietuvos Respublikos teritoriniuose administraciniuose vienetuose. Skyrius yra steigiamas, jeigu jame yra ne mažiau  kaip dešimt politinės partijos narių.
  4. Sprendimą dėl politinės partijos skyriaus steigimo bei jo veiklos sustabdymo, nutraukimo priima politinės partijos Taryba, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Politinės partijos skyrius veikia pagal politinės partijos Tarybos patvirtintus nuostatus.
  5. Skyriaus organizacinę struktūrą sudaro: skyriaus susirinkimas, skyriaus valdyba (jei tokia numatyta skyriaus nuostatuose) ir skyriaus pirmininkas. Jei skyriuje sudaroma valdyba, ją turi sudaryti ne mažiau kaip 5 politinės partijos nariai. Skyriuje gali būti sudaromi ir kiti skyriaus organai, nenumatyti šiuose įstatuose, tačiau reikalingi užtikrinti efektyvią ir sklandžią skyriaus veiklą. Tokių organų sudarymo tvarką bei jų kompetenciją nustato skyriaus nuostatai.
  6. Aukščiausiasis skyriaus organas yra skyriaus susirinkimas:

22.1.     skyriaus susirinkimas skyriaus nuostatų nustatyta tvarka šaukiamas ne rečiau kaip kartą per pusę metų arba kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 skyriaus narių; skyriaus susirinkimas sprendimus priima atviro ar slapto balsavimo būdu (būdą pasirenka skyriaus susirinkimas), paprasta balsų dauguma dalyvaujant ne mažiau kaip pusei skyriaus narių, jei šiuose įstatuose ar skyriaus nuostatuose nenustatyta kitaip;

22.2.     skyriaus susirinkimas renka dviejų metų kadencijai skyriaus pirmininką; sudaro (renka, skiria, tvirtina) kitus skyriaus organus, jei tokie turi būti sudaromi pagal skyriaus nuostatus; skyriaus susirinkimas turi teisę atšaukti skyriaus susirinkimo rinktus, skirtus ar tvirtintus skyriaus organus ar pavienius jų narius nesibaigus jų kadencijai;

22.3.     skyriaus susirinkimas siūlo politinės partijos Tarybai kandidatus į Europos Parlamento, Lietuvos Respublikos Seimo narius, Lietuvos Respublikos Prezidentus, savivaldybės tarybą;

22.4.     skyriui vadovauja skyriaus pirmininkas. Skyriaus pirmininkas kartu yra ir skyriaus valdybos pirmininkas (jeigu ji sudaroma). Skyriaus pirmininko kompetenciją nustato skyriaus nuostatai. Skyriaus pirmininkas atsiskaito skyriaus susirinkimui ne rečiau kaip kartą per metus. Politinės partijos Taryba gali paprašyti skyriaus pirmininką pateikti ataskaitą politinės partijos Tarybai.

  1. Skyriaus sudėtyje gali būti steigiamos grupės; jos steigiamos skyriaus susirinkimo sprendimu, jei už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių politinės partijos skyriaus narių. Sprendimą dėl grupės steigimo, veiklos nutraukimo priima skyriaus susirinkimas. Grupė veikia pagal skyriaus susirinkimo patvirtintą reglamentą.
  2. Politinė partija gali steigti politinės partijos padalinius ir užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos piliečių gyvenamose vietovėse (bendruomenėse).

V.       POLITINĖS PARTIJOS ORGANAI

       Politinės partijos suvažiavimas (toliau – „suvažiavimas“)

  1. Suvažiavimas yra aukščiausias politinės partijos organas.
  2. Suvažiavimo kompetencija:

26.1.     keičia politinės partijos įstatus, programą. Iniciatyvos teisę siūlyti suvažiavimui keisti įstatus ir/ar programą turi politinės partijos pirmininkas, Taryba paprasta balsų dauguma arba ne mažiau kaip 25 % politinės partijos narių;

26.2.     priima sprendimą dėl politinės partijos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo);

26.3.     renka ir atšaukia politinės partijos pirmininką, Tarybos narius, Finansų ir audito komisiją;

26.4.     suvažiavimas negali pavesti kitiems politinės partijos organams spręsti 26.1 ir 26.2 punktuose paminėtų klausimų;

26.5.     suvažiavimas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsniu, sprendžia ir kitus klausimus, jeigu jie nėra išskirtinėje valdymo organo kompetencijoje.

27.   Suvažiavimą šaukia Taryba arba politinės partijos pirmininkas. Suvažiavimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per 2 metus. Tarp suvažiavimų gali būti šaukiamos konferencijos. Jos negali spręsti 26.1., 26.2. ir 26.3. punktuose nurodytų klausimų. Politinės partijos pirmininko, ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių arba ne mažiau kaip 25% politinės partijos narių sprendimu gali būti šaukiamas ir neeilinis politinės partijos suvažiavimas.

28.   Suvažiavimas gali priimti sprendimus, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė suvažiavimo delegatų.

      LLP Suvažiavime delegatų teisėmis dalyvauja LLP Tarybos nariai ir skyrių delegatai, kurių skaičius nustatomas proporcingai  

       skyriaus narių skaičiui pagal LLP Tarybos patvirtintas kvotas.

29.   Suvažiavimo sprendimai priimami atviro ar slapto balsavimo būdu, paprasta balsų dauguma, jei šiuose įstatuose nenustatyta kitaip; balsavimo būdą pasirenka suvažiavimas.

      Politinės partijos kolegialus valdymo organas. Taryba

30.   Taryba yra politinės partijos kolegialus valdymo organas, kartu su politinės partijos pirmininku vadovaujantis politinei partijai tarp suvažiavimų. Tarybos kadencija yra 2 metai, skaičiuojant nuo suvažiavimo kuriame ji buvo išrinkta (ne mažiau kaip 1/2 Tarybos narių – 30.1.2 p.). Jei pasibaigus Tarybos 2 metų kadencijai nesudaroma nauja Taryba, Taryba savo funkcijas atlieka iki bus išrinkta nauja Taryba.

      30.1. Tarybą sudaro:

30.1.1.    politinės partijos pirmininkas;

30.1.2.    suvažiavime išrinkti politinės partijos nariai;

30.1.3.    politinės partijos pirmininko pavaduotojai ir politinės partijos Valdybos nariai;

30.1.4.    politinės partijos Komitetų pirmininkai; jų pavaduotojai gali įeiti į Tarybos sudėtį, jei dėl to Taryba priima sprendimą;

30.1.5.    politinės partijos skyrių pirmininkai ir jų pavaduotojai (skyriaus pirmininkų pavaduotojai į Tarybą įjungiami tik jei politinės partijos skyrių sudaro daugiau kaip 100 politinės partijos narių, tokiu atveju į Tarybos sudėtį įeina vienas politinės partijos skyriaus pirmininko pavaduotojas; jei skyrių sudaro daugiau nei 200 politinės partijos narių, į Tarybos sudėtį įeina du politinės partijos skyriaus pirmininko pavaduotojai);

30.1.6.    savivaldybių merai, vicemerai, administracijos direktoriai ir jų (administracijos direktorių) pavaduotojai – politinės partijos nariai, tačiau iš šios sudėties ne daugiau kaip po du asmenis iš vienos savivaldybės;

30.1.7.    Europos Parlamento ir Lietuvos Respublikos Seimo nariai – politinės partijos nariai;

30.1.8.    Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai – politinės partijos nariai.

30.2.     Ne mažiau kaip 1/2 Tarybos narių renkama eiliniame suvažiavime. Pagal šių įstatų 30.1.3 – 30.1.8 punktus į Tarybos sudėtį įjungiami politinės partijos nariai negali sudaryti daugiau nei buvo išrinkta suvažiavime. Sprendimą dėl šių politinės partijos narių išrinkimo į Tarybą priima Taryba.

30.3.     Tarybos posėdžius šaukia ir jų darbotvarkę siūlo politinės partijos pirmininkas. Tarybos posėdžiams nustatomas pusės narių dalyvavimo kvorumas.

30.4.     Tarybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, jei šiuose įstatuose nenustatyta kitaip.

30.5.     Politinės partijos pirmininkas yra ir Tarybos pirmininkas. Politinės partijos pirmininko pavaduotojai yra ir Tarybos pirmininko pavaduotojai.

30.6.     Tarybos pagrindinės funkcijos ir kompetencija:

30.6.1.    organizuoja politinės partijos veiklą;

30.6.2.    atsako už politinės partijos finansinės atskaitomybės sudarymą;

30.6.3.    šaukia suvažiavimą;

30.6.4.    suformuoja politinės partijos Valdybą ir tvirtina jos darbo reglamentą, svarsto ir tvirtina Valdybos ataskaitas;

30.6.5.    suformuoja politinės partijos Komitetus ir tvirtina jų darbo reglamentą;

30.6.6.    suformuoja politinės partijos Etikos ir procedūrų komisiją ir tvirtina jos darbo reglamentą;

30.6.7.    priima sprendimus dėl politinės partijos filialų, atstovybių, skyrių steigimo bei jų veiklos sustabdymo, nutraukimo, tvirtina jų nuostatus;

30.6.8.    tvirtina kandidatus į Europos Parlamentą, vienmandatėse Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų apygardose ir kandidatų, surašytų patvirtinta eilės tvarka, sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat kandidatą į Lietuvos Respublikos Prezidentus bei kandidatų į savivaldybių tarybas sąrašą, kitas Europos Sąjungos bei tarptautines struktūras;

30.6.9.    priima sprendimą dėl politinės partijos buveinės pakeitimo;

30.6.10.turi teisę priimti kitus sprendimus dėl politinės partijos klausimų, išskyrus tuos, kurie priskiriami išimtinei politinės partijos suvažiavimo kompetencijai.

30.7.     Politinės partijos Tarybą kadencijai nesibaigus gali atšaukti tik suvažiavimas, jei už atšaukimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 delegatų. Politinės partijos Tarybos narius anksčiau laiko gali atšaukti juos šrinkęs (paskyręs, patvirtinęs) politinės partijos organas: suvažiavimo rinktus Tarybos narius – suvažiavimas pusės visų delegatų sprendimu, Tarybos rinktus – Taryba pusės visų Tarybos narių sprendimu.

Valdyba

31.   Valdyba yra politinės partijos organas. Taryba, politinės partijos, jos pirmininko ir Tarybos sprendimams įgyvendinti iš politinės partijos narių išrenka Valdybą. Valdybos narių skaičių ir sudėtį nustato bei jos darbo reglamentą tvirtina Taryba. Valdybos kadencija sutampa su Tarybos kadencija.

31.1.     Valdybai vadovauja Valdybos pirmininkas,  kurį renka Taryba dviejų metų laikotarpiui politinės partijos pirmininko teikimu. Valdybos pirmininkas Tarybos patvirtintame Valdybos darbo reglamente nustatytų jo funkcijų vykdyme pavaldus Tarybos pirmininkui. Valdybos pirmininkas gali turėti du pavaduotojus, renkamus Taryboje, kurie jį pavaduoja Tarybos nustatytos Valdybos kompetencijos ribose jam išvykus arba negalint vykdyti pareigų..   

  1. Valdybos posėdžius šaukia ir jų darbotvarkę siūlo valdybos pirmininkas. Valdybos posėdžiams nustatomas pusės narių dalyvavimo kvorumas. Valdybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Valdybos narių balsų dauguma, jei šiuose įstatuose nenustatyta kitaip.

31.3 Valdyba gali būti atšaukiama visų Tarybos narių balsų dauguma. Tokia pat tvarka gali būti   atšaukiamas  ir Valdybos narys.

31.4 Valdybos pagrindinės funkcijos ir kompetencija:

31.4.1      Tarybai delegavus vykdo bei atsako už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registrui;

31.4.2      tvarko politinės partijos narių apskaitą;

31.4.3      užtikrina Tarybos posėdžių ir kitų politinės partijos renginių organizavimą;

31.4.4      vykdo kitus suvažiavimo, politinės partijos pirmininko ir Tarybos įpareigojimus, susijusius su politinės partijos veikla.

      Komitetai

32.      Komitetai. Politinės partijos programinei veiklai vykdyti Taryba suformuoja Komitetus. Komitetai yra struktūriniai politinės partijos Tarybos padaliniai.

32.1     Komitetai sudaromi iš politinės partijos Tarybos narių bei politinės partijos skyrių atstovų. Tikslią Komitetų sudėtį,

            veiklos sritis ir darbo tvarką nustato Komiteto darbo reglamentas, kurį tvirtina politinės partijos Taryba.

32.2       Komitetų skaičių nustato Taryba.

32.3       Komitetui vadovauja Taryboje renkamas pirmininkas, turintis pavaduotoją (atskiruose Komitetuose gali būti du pirmininko pavaduotojai).

32.4       Komitetas gali būti atšaukiamas visų Tarybos narių balsų dauguma. Tokia pat tvarka gali būti atšaukiamas ir Komiteto narys.

       Politinės partijos pirmininkas

33    Politinės partijos pirmininkas yra vienasmenis politinės partijos valdymo organas.

33.1    Politinės partijos pirmininkas renkamas suvažiavimo 2 metams viešu ar, suvažiavimui nusprendus, slaptu balsavimu, paprasta balsų dauguma. Jis vadovauja politinės partijos veiklai tarp suvažiavimų.

33.2    Politinės partijos pirmininko pagrindinės funkcijos ir kompetencija:

33.2.1      vadovauja politinės partijos ir Tarybos veiklai;

33.2.2      formuoja politinės partijos strategiją ir taktiką bei veiklos kryptis;

33.2.3      reprezentuoja politinę partiją ryšiuose su kitomis giminingomis partijomis, valdžios struktūromis ir užsienio partneriais; rūpinasi politinės partijos autoritetu ir įvaizdžiu;

33.2.4      veikia politinės partijos vardu ir turi teisę sudaryti sandorius politinės partijos vardu;

33.2.5      politinės partijos pirmininkas vykdo ir kitas funkcijas, jei šiais įstatais, taip pat politinės partijos suvažiavimo jos nėra priskirtos kitiems politinės partijos organams.

33.3       Politinės partijos pirmininkui pavaduoti iš Tarybos narių renkami pavaduotojai, jų skaičius neturi viršyti 7, pavaduotojus siūlo politinės partijos pirmininkas arba trečdalis Tarybos narių .Jie renkami paprasta Tarybos balsų dauguma. Funkcijų ir atsakomybės pasiskirstymą tarp politinės partijos pirmininko pavaduotojų nustato politinės partijos pirmininkas.

33.4       Politinės partijos pirmininkui negalint eiti pareigų, jo pareigas politinės partijos pirmininko arba  Tarybos  pavedimu vykdo vienas iš politinės partijos pirmininko pavaduotojų.

33.5       Politinės partijos pirmininką kadencijai nesibaigus gali atšaukti tik suvažiavimas, jei už atšaukimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 delegatų.

      Komisijos

34      Etikos ir procedūrų komisija yra politinės partijos organas. 5 narių Etikos ir procedūrų komisiją iš politinės partijos narių laikotarpiui tarp suvažiavimų sudaro politinės partijos Taryba. Etikos ir procedūrų komisija veikia pagal politinės partijos Tarybos patvirtintą darbo reglamentą. Taryba turi teisę atšaukti Etikos ir procedūrų komisiją ar pavienius jos narius anksčiau laiko.

34.1       Etikos ir procedūrų komisija iš savo narių išsirenka pirmininką, apie tai informuoja Tarybą. Etikos ir procedūrų komisijos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, jei šiuose įstatuose nenustatyta kitaip, dalyvaujant ne mažiau kaip pusę Etikos ir procedūrų komisijos narių.

34.2       Etikos ir procedūrų komisija teikia išvadas dėl politinės partijos įstatų, kitų politinės partijos organų nutarimų taikymo ar vykdymo tvarkos; nagrinėja ginčus tarp politinės partijos organų ir/ar narių ir jų skundus dėl politinės partijos narių elgesio, etikos klausimais ir teritorinių skyrių bei kitų politinės partijos organų procedūrinius pažeidimus priimant sprendimus narystės ir kitais su tuo susijusiais klausimais ir teikia išvadas Tarybai.

34.3       Etikos ir procedūrų komisija gali teikti klausimus svarstyti politinės partijos Tarybai arba suvažiavimui.

35.      Finansų ir audito komisija yra politinės partijos organas. 3 narių Finansų ir audito komisiją iš politinės partijos narių laikotarpiui tarp suvažiavimų renka politinės partijos suvažiavimas. Finansų ir audito komisija veikia pagal politinės partijos Tarybos patvirtintą darbo reglamentą. Finansų ir audito komisiją ar pavienius jos narius anksčiau laiko atšaukti gali tik politinės partijos suvažiavimas.

35.1       Finansų ir audito komisija iš savo narių išsirenka pirmininką, apie tai informuoja Tarybą. Finansų ir audito komisijos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma dalyvaujant ne mažiau kaip pusę Finansų ir audito komisijos narių.

35.2       Finansų ir audito komisija savo kompetencijos ribose kontroliuoja politinės partijos turto ir lėšų naudojimą, pristato ataskaitą apie politinės partijos turto ir lėšų naudojimą Tarybai, o suvažiavimo metu – suvažiavimui.

VI.      POLITINĖS PARTIJOS VALDYMO ORGANŲ ATSKAITOMYBĖS SUVAŽIAVIMUI IR JŲ        VEIKLOS KONTROLĖS TVARKA

36      Valdymo organai už savo veiklą atsiskaito suvažiavimui, kuris vyksta ne rečiau kaip kartą per dvejus metus.

37      Valdymo organų veiklą savo kompetencijos ribose kontroliuoja politinės partijos pirmininkas, Taryba bei Finansų ir audito komisija.

VII.       POLITINĖS PARTIJOS LĖŠOS IR NUOSAVYBĖ

38      Politinės partijos lėšas sudaro:

38.1       nario mokesčiai;

38.2       įstatymu numatytos aukos (politinės kampanijos metu);

38.3       valstybės biudžeto asignavimai;

38.4       Lietuvos Respublikoje registruotų bankų paskolos;

38.5       palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas;

38.6       nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama vieno procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio  dalis;

39.      Politiniai partijai nuosavybės teise gali priklausyti kilnojamas ir nekilnojamas turtas: pastatai, įrengimai, 

         transporto priemonės ir kiti objektai, taip pat kitas turtas, reikalingas Partijos įstatuose numatytiems

         tikslams įgyvendinti.

40.      Politinės partijos turtas ir lėšos negali būti skirstomos jos nariams.

41.      Politinės partijos buhalterinė apskaita tvarkoma Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei

         finansavimo kontrolės įstatymo, buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta

         tvarka.

VIII.         POLITINĖS PARTIJOS TURTO IR LĖŠŲ NAUDOJIMO KONTROLĖS TVARKA

42.      Politinės partijos turto ir lėšų naudojimą kontroliuoja politinės partijos Taryba bei Finansų ir audito komisija savo kompetencijos ribose.

43.      Ataskaitas apie politinės partijos turto ir lėšų naudojimą kas pusmetį arba Tarybai pareikalavus pateikia Valdyba. Finansų ir audito komisija, vykdydama kontrolės funkcijas, kasmet ataskaitą apie politinės partijos turto ir lėšų naudojimą pristato Tarybai, o suvažiavimo metu – suvažiavimui. Turto ir lėšų naudojimo kontrolei gali būti kviečiamas nepriklausomas auditas.

IX.          POLITINĖS PARTIJOS PABAIGA

44.      Politinė partija pertvarkoma, pasibaigia (reorganizuojama ar likviduojama) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo nustatyta tvarka.

45.      Sprendimą pertvarkyti, reorganizuoti ar likviduoti politinę partiją priima politinės partijos suvažiavimas, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų suvažiavime dalyvaujančių narių, arba įstatymų nustatytais atvejais teismas.

Lietuvos liaudies partijos įstatai priimti Lietuvos liaudies partijos steigiamajame suvažiavime 2009 m. gruodžio 5 d. Vilniuje.

Lietuvos liaudies partijos įstatai su pataisomis patvirtinti Lietuvos liaudies partijos steigiamojo suvažiavimo antrajame posėdyje 2010 m. kovo 27 d. Vilniuje.

Lietuvos liaudies partijos įstatai su pataisomis patvirtinti Lietuvos liaudies partijos suvažiavime 2014 m. balandžio    5 d. Vilniuje.

Lietuvos liaudies partijos l.e.p. pirmininkas                                          Dr. Rimantas Kumpis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *