LLP telkiasi bendrai veiklai su Birželio 3-osios grupe bei Respublikonų partija

2016 m. sausio 19 d. LR Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija prie iniciatyvų rinkti 50000 Lietuvos piliečių parašų dėl Seimo įpareigojimo svarstyti 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo“ pripažinimo negaliojančiu, bei įstatymo dėl LR konstitucijos pakeitimo pristatymas.

Koneferencijoje dalyvavo Aras Vyturys Sutkus – laikinai einantis LLP pirmininko pareigas, Zigmas Vaišvila – B3 grupė, Artūras Povilaitis – Respublikonų partija, Kazimieras Juraitis – sambūrio Mūsų gretos atstovas.

A.V.Sutkus:

Manau, kad daugelio bendražygių, kolegų bei visos Lietuvos aktyvių piliečių atmintyje dar neišblėso šurmulys bei intrigos, susijusios su praėjusių metų birželio 29-ąją turėjusiu įvykti privalomuoju referendumu – taip vadinamu ,,Žemės referendumu”. Be abejonės, skubus, svarbus ir neatidėliotinai spręstinas Lietuvos teritorinio vientisumo klausimas iš dalies buvo išspręstas per ,,Žemės saugiklių įstatymą”, tačiau šešėlyje atvirais liko daug svaresni klausimai:

  1. Ar 300 000 parašų, būtini surinkti privalomojo referendumo surengimui, nėra per didelis slenkstis siekiant be neramumų, riaušių ir konfliktų išspręsti piliečiams ir valstybės suverenui aktualius klausimus?
  2. Ar gali Seimas bei bet kuri kita valstybės valdymo institucija nepaisyti piliečių apsisprendimo ir savo nuožiūra nuspręsti kaip daugumai geriau? – kitaip išsireiškus – kvestionuoti suvereno teisę? Ar galima piliečių daugumos apsisprendimą keisti ne referendumo – t.y. be visuotinio apsisprendimo apklausos būdo?

Todėl surengtą, bet neįvykusį paskutinį referendumą įvardinti kaip ,,Žemės”, galėčiau tik sąlyginai …

Lietuvos liaudies partija buvo ir yra pirmoji formali politinė organizacija atsiliepusi ir pagal išgales visakeriopai, nuosekliai rėmusi šią apsisprendimo apklausą.

Pažymėtina, kad abudu šie klausimai per paskutinius 25-erius Lietuvos istorijos metus mėginami išspęsti nebe antrą, o jau trečią kartą. Pranciškaus Šliužo iniciatyva eiliškumo tvarka buvo antroji. Pirmumo gairė priklauso „Pensininkų partijai“, su kuria mes turime seniai pasirašytą ir galiojančią bendradarbiavimo sutartį. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar Lietuvos liaudies partija neketina nusišalinti nuo prielaidų tikros demokratinės visuomenės sukūrimui Lietuvoje, nuo pasitikėjimo savo jėgomis kiekvienam Lietuvos piliečiui susigražinimo ir skelbia apie telkimąsi šios peticijos įgyvendinimui.

Taip pat esu įpareigotas paskelbti, kad Lietuvos liaudies partija nepritaria praeitų metų lapkričio 26-ąją įvykdytiems įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams. Tokia įstatymo redakcija akivaizdžiai byloja apie „dvigubų standartų“ įsigalėjimą, apie Lietuvos ir kitų Europos sąjungos senbūvių diskriminavimą „pabėgėlių“ atžvilgiu. Ar vyraujanti dauguma sprunkančiųjų iš karinių konfliktų erdvės siekia išgyventi „močiutės Europos“ prieglobstyje, ar aniems labiau rūpi patikrinti mūsų pakantumo ribas – spręsti kiekvieno iš mūsų teisė. Deja, jau turime pirmą šios takoskyros auką. Naudojantis proga noriu Lietuvos liaudies partijos vardu perduoti užuojautą mūsų jauno tautiečio, žuvusio Švedijoje, tėvams ir visiems artimiesiems. Stiprybės ir ramybės Jums šiuos sunkiu metu. Pagerbkime Arminą tylos minute. (…)

Taigi, teisūs mes ar ne, ar mūsų, kaip politinės partijos pozicija sutampa su piliečių valia, turėsime galimybę pasitikrinti viešose erdvėse prašydami piliečius pritarti mūsų, bendrai su neformaliosios B3 grupės, judėjimo „Mūsų gretos“, Pensininkų, Respublikonų partijomis įstatymų leidimo iniciatyvai. Ši pilietinė akcija taipogi pasitarnaus puikiu praktiniu galimybių pasitikrinimu rinkiminės koalicijos sutelkimui.

Dėkui už dėmesį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *