Mūsų pažiūros


Tautinės valstybės išlikimo pamatas

Pasaulis, kuriame mes gyvename yra valdomas įvairiausių dėsnių. Vienus žinome, kitų – ne, kiti mums nepatinka. Ir vienas iš tų dėsnių yra toks – žmogus tampa žmogumi tik gyvendamas tarp kitų žmonių ir norėdamas tapti Aš iš didžiosios raidės, būtinai turi gyventi tarp Mes iš didžiosios raidės. O štai tuos Mes vadiname tai sociumu, tai visuomene, tai tauta arba nacija.

Tautos, nacijos viena kitą įtakoja, konkuruoja, kartais skaudžiai konkuruoja. Tautos gimsta ir miršta. Pasaulio istorija yra tiesiog nuklota dingusių tautų vardais.

Norint, kad tauta išliktų, reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Norint veikti vieningai vardan tautos išlikimo, reikia vienodai suprasti bent kažkokius kertinius dalykus. Kaip mes sakome, kaip sako Mūsų Gretos – reikia būti tame pačiame prasmių lauke. Ir štai mes pasiūlysime jums keletą taisyklių, kurios, mūsų manymu, padėtų išlikti tiek lietuvių tautai, tiek ir bet kuriai kitai.

  1. Išlikime šiandien, kad būtume rytoj.

Deja, šiandien lietuvių tautos ateitis yra gana miglota. Mums gresia emigracijos reiškiniai, imigracijos reiškiniai, vertybių kaita, kuri griauna šeimos institutą, tėvų-vaikų santykius. Visa tai nėra palanki terpė tautos išlikimui. Ir dėl to mes sakome: išlikti šiandiena, kad būti rytoj.

  1. Saugokime tautinį santykį 80/20.

Šiandien lietuvių tauta išsivaikšto, mūsų darosi vis mažiau, bet pagausinti Lietuvoje gyvenančių žmonių skaičių nėra jau taip sudėtinga ir imigracijos reiškiniai tam puikiai pasitarnautų. Bet tai jau būtų visiškai kita visuomenė, kuri gyventų Lietuvoje. O šiandien Lietuvoje yra 84% lietuvių, po 6% lenkų ir rusų ir po nedaug procentų kitų tautų žmonių. Mes visi daugmaž čia nežiūrint visų prieštaravimų esame apsipratę. Ir jei to santykio – 80/20 – nesaugosime, tai mes gausime tokias problemas, kurios jau bus nebeišsprendžiamos. Pakeitus va štai šitą santykį tarp dabar gyvenančių tautų Lietuvoje, blogai bus ir lietuviams, ir lenkams, ir rusams, ir visiems kitiems, kurie šiandien gyvena Lietuvos žemėje.

  1. Valstybė savo žemėje – Tautos namai.

Tauta be savo žemės – tai kaip šeima be namų. Yra tautų, kurios net neturi savo žemės, bet šiaip jau kiekviena tauta kažkur gyvena. Bet ne kiekviena tauta, kad ir gyvendama savo žemėje, turi valstybingumą. Lietuvių tautai pasisekė, šiandien mes turime ir žemę, ir valstybingumą. Ir dėl to sakome: valstybė savo žemėje – Tautos namai. Ir nereikia manyt, kad tai yra duota amžiams. Pavyzdžiui, Klaipėda, Kaunas ir Vilnius administruojami Lietuvos valstybės tik keliasdešimt metų ir pirmą kartą istorijoje. Tai nėra duota amžiams. Reikės gerokai išminties, kad išsaugoti tai, ką turime šiandiena.

  1. Kieno įstatymai, tas ir šeimininkas.

Kai tauta turi savo valstybę, iškyla valstybės nepriklausomybės klausimas. Toli gražu ne visos valstybės yra nepriklausomos, visiškai nepriklausomų valstybių apskritai yra vienetai pasaulyje, bet siekimas maksimaliai įmanomos nepriklausomybės visada galimas ir mes sakome: kieno įstatymai, tas ir šeimininkas. O valstybės nepriklausomumo vienas iš pagrindinių požymių – tai ir yra teisė leisti savo įstatymus ir šitų įstatymų viršenybė prieš kitų įstatymus.

  1. Nei į Rytus, nei į Vakarus, o čia, dabar, ir visada!

Prieš porą dešimčių metų mes gyvenome situacijoje, kada įstatymų viršenybė buvo kylanti ne iš Lietuvos visuomenės. Paskui buvo laikotarpis, kada mes patys leidom sau įstatymus. Tas truko tik keliolika metų, paskui mes įsijungėme jau į kitą sąjungą ir dabar įstatymų viršenybė jau kyla iš kitos sąjungos centro. Ir dėl to mes sakome: norint, kad įstatymų viršenybė kiltų iš mūsų visuomenės, kad mūsų įstatymai būtų viršesni čia, Lietuvoje, reikia laikytis principo – nei į Rytus, nei į Vakarus, o čia, dabar, ir visada. Daug kas iš jūsų pagalvos, kad tai yra neįmanoma, bet mes žinome Europoje Austrijos pavyzdį. Jeigu jūs sakysit, kad Austrija yra ypatingoj padėty, viduryje Europos, apsupta civilizuotų šalių, tada prisiminkit Suomijos pavyzdį. Tad pavyzdžių yra, kad galima gyventi orientuojantis ir į Rytus, ir į Vakarus, ir į Šiaurę, ir į Pietus, ir išsaugant savo įstatymų prioritetą.

  1. Ar Lietuva Lietuvos piliečių, ar visų norinčių joje gyventi?

Mes visi labai norime vienybės, norime vienybės savo veiksmuose. Bet tokia vienybė yra įmanoma tik tada, jei mes veikiame tame pačiame prasmių lauke. Ar jūs esate to pačio prasmių lauko gyventojai, jūs galite suprasti atsakę į keletą klausimų. Vienas iš jų skamba taip: ar Lietuva Lietuvos piliečių, ar visų norinčių Lietuvoje gyventi?

  1. Ar Jūs pirma lietuvis, ar pirma tikintysis?

Visi Lietuvoje gyvenantys žmonės turi vienokius arba kitokius religinius įsitikinimus. Kiti neturi jokių religinių įsitikinimų. Ir štai kad veikti vieningai tokioj įvairialypėj tikėjimo erdvėj, mes siūlome tokį klausimą: ar Jūs pirma lietuvis, ar pirma tikintysis? Jei jūs atsakote, kad pirma esate lietuvis, tai po to galite ginčytis iki svieto pabaigos apie įvairiausias tikėjimo nuostatas, su visa pagarba vieni kitiems, neišeidami iš štai šito lietuviškumo lauko. Jei jūs pirma lietuvis – po to būkit kas tik norit.

  1. Ar Jūs pirma lietuvis, ar pirma kokios nors partijos narys?

Taip pat kiekvienas Lietuvos gyventojas turi vienokias ar kitokias politines pažiūras, net jeigu pats kartais nekelia to klausimo, bet pašnekėjus paaiškėja, kad jis turi tas pažiūras. Ir dėl to vėl tas pats. Dėl pažiūrų mes galime ginčytis irgi iki begalybės. Ir kad tai netaptų nepagarbos lauku vienas kitam, Mūsų Gretų žmonės ir sako: jūs turite sau atsakyti į klausimą, ar Jūs pirma lietuvis, ar pirma kokios nors partijos narys? Jei atsakote, kad jūs pirma lietuvis, tai po to galit ginčytis tarpusavy nors iki pasaulio pabaigos.

  1. Ar Jūs pirma lietuvis, ar pirma europietis?

Šiandien taip pat dažnai skamba tokie dalykai: būkime europiečiai, būkime pasaulio žmonėmis. Bet kaip gražiai tie teiginiai neskambėtų, žmogus pirmiausia visada yra tam tikros visuomeninės grupės narys, vienokio ar kitokio Mes dalis. Ir štai norint suprasti, ar jūs esat mūsų prasmių lauko ir Mūsų Gretų žmogus, kitas klausimas skamba taip: ar jūs pirma lietuvis, ar pirma europietis?

  1. Ar Jūs esat Lietuvos kitatautis, ar kitatautis Lietuvoje?

Lietuvoje gyvena ne tik lietuviai, gyvena ir kitų tautų žmonės ir kyla klausimas, ar kitų tautų žmonės gali būti mūsų prasmių lauko gyventojais ir Mūsų Gretų žmonėmis. Jie gali tai suprast atsakę sau į klausimą: ar Jūs esat Lietuvos kitatautis, ar kitatautis Lietuvoje? Čia yra esminis skirtumas. Jei jūs esat tik laikinai užklydęs kitatautis į Lietuvą, o save siejat su kažkokia kita tauta, kita žeme, tai be abejo – jūsų visa esybė ir yra kažkur kitur, jūs atsitiktinis svečias mūsų žemėje. O jei jums Lietuva yra svarbiausia žemė, jei jūs čia gyvenat, jūsų vaikai čia gyvens ir jei jūs pripažįstat, kad Lietuva lietuviams yra vienintelė žemė pasaulyje –  o kitataučiai dažnai turi dideles teritorijas, mūsų čia yra vienintelė pasaulyje teritorija, kurioje mes galime būti šeimininkais – tad jei jūs esate tiesiog Lietuvos kitatautis, jūs be abejo esat Mūsų Gretų žmogus.

  1. Tik iš dviejų – vyro ir moters – gimsta trečias.

Kiekvieną tautą sudaro vyrai ir moterys. Tik iš vyro ir moters santykio gimstantys vaikai garantuoja kiekvienos tautos ateitį ir gyvybingumą. Šiandiena pasaulyje sklando įvairiausi kitokie vėjai, siūlantys kitokius modelius, bet Mūsų Gretų žmonės sako: iš dviejų – vyro ir moters – gimsta trečias. Nes jeigu bus kitaip, tai tada jokia ateitis yra neįmanoma, nes tik šitoks santykis garantuoja gyvybės apskritai išsaugojimą žemėje.

  1. Vaikai yra Tautos tąsa amžinybėje ne tik su teisėmis, bet ir su pareigomis.

Kiekvienoje visuomenėje vyro ir moters santykiai daro lemiamą įtaką apskritai visuomenės sveikatai, bet ne mažiau svarbūs yra tėvų ir vaikų santykiai ir šiandien jie yra taip pat įtakojami įvairiausių keistų vėjų. O juk vaikai yra vienintelė galimybė tautai save projektuoti į amžinybę ir Mūsų Gretų žmonės sako: vaikai yra Tautos tąsa amžinybėje su teisėmis, bet ir su pareigomis.

  1. Kalba – pagrindinė Tautos savimonės sudedamoji.

Kiekvieną dieną, kiekvieną valandą mes bendraujame vieni su kitais ir bendravimo įrankis, aišku, yra kalba. Todėl mes sakome: kalba – pagrindinė Tautos savimonės sudedamoji. Ir dėl to kalbą reikia visokeriopai puoselėti, gerbti, o kai kada ir pakovoti dėl jos teisių.

  1. Gyvybiškai svarbios ūkio šakos turi priklausyti valstybei.

Kad tauta galėtų apskritai spręsti kokius nors uždavinius, jinai turi turėti ūkį ir, aišku, pageidautina, kad tas ūkis būtų kuo stipresnis ir kuo gausiau aprūpintų įvairiausiomis gėrybėmis tą tautą. Taip pat yra įvairiausios nuomonės pasaulyje, bet Mūsų Gretų žmonės, mūsų prasmių lauko gyventojai sako: gyvybiškai svarbios ūkio šakos turi priklausyti valstybei. Ir tokių dalykų pasaulyje yra. Šiandien yra manoma, kad tik privati nuosavybė turi dominuoti. Bet toli gražu pasaulyje ne visur taip yra ir vėl gi ta pati Skandinavija duoda mums pavyzdžius kitokio ūkio tvarkymosi. Ten nemaža dalis ūkio yra valstybės rankose. Tad mes čia irgi nesame kažkokie ypatingi ir originalūs.

  1. MES svarbiau už AŠ.

Žmogus netampa žmogumi negyvendamas tarp kitų žmonių. Kitaip sakant, norėdamas tapti Aš iš didžiosios raidės, turi gyventi tarp Mes iš didžiosios raidės. Ir turbūt suprantama, kad Aš yra tik dalis to Mes, o dalis negali būti svarbiau už visumą. Dėl to mes sakome: MES yra svarbiau už AŠ. Be abejo, yra būtinas balansas, tas Mes neturi ir nustelbti to Aš. Bet dalis negali būti svarbesnė už visumą.


Taisyklės, kurios buvo išvardintos, arba klausimai, į kuriuos jūs galite atsakyti ir suprasti, ar esat mūsų prasmių lauko gyventojais, ar esat Mūsų Gretų žmonėmis, visiškai nereiškia, jog lietuvių tauta yra kažkuo geresnė už kitas. Bet mes norime pasakyti, kad ji ir nėra blogesnė už kitas tautas. Tiesiog mums atrodo, kad šitų taisyklių laikymasis leidžia tikėtis lietuvių tautos išlikimo, ir tikėtis, kad ir po 100 metų čia bus kalbama lietuviškai, ir kad būsime šeimininkais savo žemėje.

Visa tai, ką jūs iki šiol išgirdote, neatsako jums į įvairiausius moralės, etikos klausimus, neatsako į gėrio-blogio klausimus, nekelia žmogaus santykio su būtimi. Bet, tos taisyklės, kurios jau buvo išvardintos, leidžia ir po daugelio metų štai tuos klausimus – gėrio ir blogio, būties, moralės, etikos – gvildenti lietuvių kalba savo žemėje.

Dažnai norėdami surasti geresnių sprendimų savo tautai, mes kuriame įvairiausius planus ir jie dažnai būna arba utopiniai, arba taip sunkiai įgyvendinami, kad jų įgyvendinimą galima numatyti tik labai tolimoj ateityje. O štai tie 15 punktų, išvardinti šitame pokalbyje yra įgyvendinami čia ir dabar. Jūs galite sau atsakyti į klausimus, kurie iškelti, šiandien, čia ir dabar. Todėl visa tai, kas čia skambėjo, yra įgyvendinama, tereikia tik mūsų noro, mūsų valios, nes visa tai yra iš tikrųjų pasiekiama šiandien, čia ir dabar.

Tegausėja Mūsų Gretos.

Print Friendly