Noam Chomsky – 5 masinės žiniasklaidos mašinos filtrai

PROPAGANDA – dauguma vartoja šį žodį kabėdami apie tokias šalis kaip, Šiaurės Korėja, Kazachstanas ar Iranas. Šalys vertinamos per vakarų žiniasklaidos objektyvą kaip autoritarinės.

„Spaudos laisvė“. „Minties laisvė“. Žmonės naudoja šiuos žodžius, kai kalba apie tokias šalis kaip Jungtinės Valstijos, Prancūzija, Australija.  „Demokratijos“.

1988 metais Noam Chomsky kartu su Edward Herman parašė knygą, pavadinimu „Dirbtinis pritarimas“ (Manufacturing Consent).

Ji sugriovė įsivaizdavimą, kad žiniasklaidos vaidmuo yra politinės valdžios priežiūra, kad žiniasklaida informuoja visuomenę, tarnauja publikai, tam, kad ji galėtų geriau įsijungti į politinį procesą. Faktiškai žiniasklaida mūsų pritarimą sukuria dirbtinai.

Ji mums pasako tai, ką jai liepia pasakyti esantys valdžioje… tam, kad mes galėtume pritapti.

Demokratija yra inscenizuota su žiniasklaidos pagalba, kuri veikia kaip propagandos mašina.

Žiniasklaida veikia per 5 filtrus.

Pirmasis susijęs su nuosavybe.

Masinės žiniasklaidos firmos yra didelės korporacijos. Dažnai jos yra net didesnių konglomeratų dalis. Koks jų galutinis tikslas? Tai pelnas.

Taigi, jų yra interesas prastumti bet ką, kas tą pelną garantuoja. Kritinė žurnalistika užima antrą vietą po korporacijų poreikių ir interesų.

Antrasis filtras atskleidžia tikrąjį reklamos vaidmenį. Žiniasklaida kainuoja žymiai daugiau nei vartotojai kada nors galės sumokėti. Taigi, kas užpildo skirtumą? Reklamuotojai.

Ir už ką susimoka reklamuotojai? Už auditorijas.

Todėl nėra taip, kad žiniasklaida parduoda tau produktą – savo srautą. Jos taip pat parduoda reklamuotojams produktą. – TAVE.

Kaip isteblišmentas valdo žiniasklaidą?

Tai trečiasis filtras.

Žurnalistika negali būti valdžios priežiūra, dėl to, kad pati sistema skatina bendrininkavimą.

Valdžios, korporacijos, didelės institucijos žino kaip žaisti žiniasklaidos žaidimą. Jos žino kaip įtakoti žinių naratyvą. Jos finansuoja žiniasklaidos sensacingų žinių skelbėjus, oficialias ataskaitas, interviu su „ekspertais“.

Jos padaro save svarbia žurnalistinio proceso dalimi.

Taigi tie, kurie yra valdžioje ir tie, kurie apie juos praneša yra kartu vienoje lovoje. Jeigu tu nori mesti iššūkį valdžiai, tai būsi nustumtas už paraščių. Tavo vardas nebus minimas. Tavęs nebespausdins. Tu savo priėjimą praradai, tu praradai istoriją.

Kai žiniasklaida – žurnalistai, vidiniai informatoriai, šaltiniai – nuklysta nuo konsensuso, jie „apšaudomi“.

Tai ketvirtasis filtras, kai istorija yra nepatogi jėgoms kurios valdo, jūs pamatysite „purvasklaidos“ mašiną veikime, diskredituojant šaltinius, purvinant istorijas, nukreipiant diskusiją.

Kad išgauti jūsų pritarimą, reikalingas priešas – taikinys.

Tas bendras priešas yra penktasis filtras. Komunizmas. Teroristai. Imigrantai. Bendras priešas, baidyklė, kurios reikia bijoti, padeda sutelkti viešąją nuomonę.

Penki filtrai. Viena didelė žiniasklaidos teorija. Jūsų pritarimas aplink jus yra visą laiką sukurpiamas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *