Programa Lietuvai


Lietuvos liaudies partijos programa

I dalis

Svarbiausia ir sunkiausia

  1. Mūsų labai sparčiai mažėja. Jei taip ir toliau, lietuvių tauta po kelių dešimtmečių baigs savo egzistenciją pasaulyje kaip valstybinė tauta. Ir klausimą – gerai ar blogai gyvename palyginus su kitais? – kels tik menki folkloriniai lietuvių tautos likučiai.
  2. Todėl ir sakome, kad svarbiausia: išlikti šiandien, kad būtume rytoj!
  3. Uždavinys sunkus, pareikalausiantis dešimtmečių kryptingo darbo ir visuotino susipratimo ir susitelkimo.
  4. Gyventojų skaičiaus Lietuvoje mažėjimo pagrindinės priežastys:
    a) gimstamumo mažėjimas;
    b) emigracija.
  5. Gimstamumas Lietuvoje mažėja nuo 1960 metų. Panašus procesas vyksta daugelyje vadinamų išsivysčiusių valstybių. Panašu, kad kuo geresnis gyvenimas, tuo mažiau vaikų, nes AŠ pasidaro svarbiau už MES.
  6. Priemonės, kuriomis, tikėtina, galima padidinti gimstamumą, nes yra pasaulinių pavyzdžių:

6.1. vaiko pinigai ir už antrą – daugiau nei už pirmą, už trečią – daugiau nei už antrą ir t.t.;

6.2. parama įsigyjant būstą ir kuo daugiau vaikų – tuo didesnė parama;

6.3. mokestinės lengvatos dirbantiems tėvams ir kuo daugiau vaikų – tuo jos didesnės;

6.4. darželių ir mokyklų reikiamas tinklas ir tinkamo nuvežimo į mokyklas organizavimas;

6.5. maitinimo lengvatos darželiuose ir mokyklose;

6.6. lengvatos, įsigyjant vadovėlius;

6.7. reikiama ir valstybės finansuojama užklasinės veiklos įvairovė;

6.8. priedas prie pensijos už kiekvieną išaugintą vaiką;

6.9. šeimos, kaip visuomeninio instituto rėmimas, motinystės, kaip sektino pavyzdžio, skatinimas;

6.10. vaiko pinigai mokami tik toms motinoms, kurios ne mažiau kaip 15 (?) metų gyveno Lietuvoje (motinoms ne Lietuvos pilietėms). Čia iškiltų daug klausimų, susijusių su emigrantais iš Lietuvos… Tą galėtų spręsti speciali komisija, pvz., prie Prezidentūros.

6.11. sumos nenurodomos, nes priklauso nuo valstybės galimybių, nuo prioritetų ir pan.

Mažiau tankų – daugiau vaikų!

6.12.Gimstamumo skatinimas nėra šiandieninio pasaulio poreikis. Techninis progresas sparčiai mažina dirbančių žmonių poreikį. Ateityje visu aštrumu iškils nereikalingų žmonių, kuriems tiesiog nėra darbo, problema. Pasaulis, matyt, kokybiškai keisis. Tačiau, jei norime, kad tame naujame pasaulyje būtų nors ir negausi, bet valstybinė lietuvių tauta, turime išlikti šiandien, kad būtume rytoj!

  1. Gyventojų skaičiaus mažėjimui didžiausią įtaką daro emigracija. Mes tapome išsivaikščiojančia tauta.
  2. Emigracijos priežastys skirstomos į objektyvias (tikras) ir subjektyvias (susigalvotas ar įsikalbėtas).
  3. Objektyvios (tikros) emigracijos priežastys:

9.1. darbo stoka;

9.2. tam tikrų specialybių poreikio nebuvimas, nes Lietuvoje tiesiog nėra tokių ūkio šakų;

9.3. atskirose veiklos srityse Lietuvoje per maža rinka, kad būtų galima mokėti palyginamą atlygį ypač talentingiems žmonėms (pvz., sportininkams, menininkams);

9.4. mažas atlygis už darbą palyginus su kai kuriomis valstybėmis, į kurias mes lygiuojamės;

9.5. nepatraukli (ypač mažuose miesteliuose ir kaime) gyvenamoji, darbo ir poilsio aplinka lyginant su geriausiais pavyzdžiais pasaulyje, į kuriuos šiandien nesunku persikelti;

9.6. psichologinė įtampa, kuri atsiranda tarp darbdavio ir darbuotojo, nes dėl greito valstybinės nuosavybės perėjimo į privačias rankas, dažnai darbdavys ir darbuotojas būna iš to paties kiemo, namo, tos pačios visuomeninės terpės.

  1. Subjektyvios (susigalvotos, įsikalbėtos ar dėl informacijos stokos) emigracijos priežastys:

10.1. romantizuotas gyvenimo svetur įsivaizdavimas;

10.2. nepamatuotos (dėl nežinojimo) viltys dėl darbų ir uždarbių svetur;

10.3. neadekvatus savo galimybių vertinimas;

10.4. mada emigruoti – ,,nes visi taip daro“, ,,tik nevykėliai lieka“ ir panašiai.

  1. Objektyvių emigracijos priežasčių šalinimo priemonės (pasaulyje naudojama daug instrumentų):

11.1. pagrindinė emigracijos priežastis – darbo stoka;

11.2. darbo vietų kūrimui pasaulis naudoja daug instrumentų:

11.2.1. savi pinigai;

11.2.2. muitai;

11.2.3. biudžetinių darbo vietų kūrimas didinant valstybės skolą ;

11.2.4. užsienio investicijos;

11.2.5. rinkos apsauga;

11.2.6. ekonominių santykių su kitomis šalimis depolitizavimas;

11.2.7. valstybinis žemės bankas ir žemės nuoma ūkininkavimui;

11.2.8. biurokratinių barjerų naikinimas – ypač smulkiajam verslui ir smulkiam žemės ūkio produkcijos gamintojui;

11.2.9. prievolė prekybos centrams prekiauti vietine produkcija;

11.2.10. mokestinės lengvatos verslo pradžiai;

11.2.11. palankios terpės organizavimas mažoms parduotuvėms prekybos centrų aplinkoje;

11.2.12. kelių pasirinktų projektų valstybinis rėmimas;

11.2.13. valstybinis ūkininkų rėmimas;

Instrumentų darbo vietų kūrimui naudojimas priklauso nuo valstybės suverenumo laipsnio, politinės valios, valstybės galimybių ir t.t..

Lietuvos liaudies partija pasisako už visą spektrą instrumentų, suprasdama, kad dalį instrumentų dar reikės atgauti.

  1. Subjektyvių emigracijos priežasčių šalinimo priemonės:

12.1. nuo mažų dienų suvokimo vaikuose ugdymas, kad AŠ – tai tik dalis MES ir to AŠ svarbiausia pareiga – pratęsti savo tėvų pasaulį (MES) čia, Lietuvoje;

12.2. supratimo diegimas, kad Lietuva yra vienintelė vieta pasaulyje, kur pačiu savo gimimo faktu esi savo vietoje ir turi visas šios žemės šeimininko teises;

12.3. realios informacijos apie pasaulį ir globalius interesus sklaida;

12.4. faktinių žinių skleidimas, kad už Lietuvą ryškiai geriau gyvena tik kelios Europos valstybės, ypač pabrėžiant, kad gyvenimo kokybė – tai ne tik pinigai, bet ir įprasta aplinka, homogeniška visuomenė, gyventojų tankumas ir pan.;

12.5. kiekvienas turėtų žinoti, kas įtakoja valstybės gyvenimo lygį (objektyvios priežastys – klimatas, istorija, gamtiniai ištekliai; subjektyvios – tautos charakteris, įstatymai, darbo našumas, skolos);

12.6. jau mokykloje vaikai per žaidimus turėtų gauti supratimą, iš kur atsiranda pinigai ir algos;

12.7. visi nuo ankstyvos vaikystės turėtų žinoti, kas tai yra lietuviška savastis – kalba, istorija, papročiai, tabu, šventės, kvapai, kraštovaizdis ir t.t.

  1. Dvigubos pilietybės reikalas:

13.1. dviguba pilietybė diskriminuoja liekančius gyventi Lietuvoje;

13.2. antros pilietybės suteikimas emigrantui – savotiška premija ir skatinimas palikti Tėvynę;

13.3. pilietybė – tai santykis su valstybe, su teisėmis ir pareigomis (pavyzdžiui, esant dvigubai pilietybei, kuri valstybė šauks į kariuomenę?)

13.4. pilietybė – santykis su valstybe, savo esme panašus į santykius su tėvais. Gimdytojų mes negalime pasirinkti ir jų negali būti daug. Dvi ar daugiau pilietybių – tai tas pats, kaip daugpatystė ar daugmotinystė;

13.5. problemos, atsirandančios dėl emigrantų ir jų vaikų santykių su Lietuvos valstybe turi būti sprendžiamos įvedus ,,Lietuvio kortą“.

II dalis

Svarbu ir nesunkiai pasiekiama

  1. Yra daug svarbių reikalų, kurie greitai sprendžiami į vieną ar kitą pusę tiesiog politinės valios pareiškimu ir rankos pakėlimu, ar nepakėlimu Seime:

14.1. vyro ir moters santykius, pačią lyties sąvoką ir turinį nustatantys įstatymai  šiandien įtakojami keisčiausių idėjų.  Todėl Lietuvos liaudies partija sako: ,,balsuodami mes laikysimės nuostatos, kad tik iš dviejų – vyro ir moters, gimsta trečias“;

14.2. tėvų ir vaikų teisinius santykius įtakoja idėjos, kurios keičia tūkstantmetes tradicijas. Tėvus norima paversti tik  valstybės paskirtais savo vaikų prižiūrėtojais su vis mažiau teisių. Todėl Lietuvos liaudis partija sako: ,, balsuodami mes laikysimės nuostatos, kad vaikai –Tautos tąsa amžinybėje ne tik su teisėmis, bet ir su pareigomis;

14.3. pabėgėlių reikalas Europoje sukėlė ir dar sukels sunkiai beišsprendžiamas problemas. Lietuvoje gi dar niekas neprarasta – reikia tik politinės valios. Todėl Lietuvos liaudies partija sako: ,,mes už įprastą mums etninę aplinką ir balsuosime prieš bet kokias pabėgėlių kvotas;

14.4. Transatlantinę sutartį (TTIP) Lietuvos liaudies partija, kaip ir daug kas Europos Sąjungoje, laiko nenaudinga nei Europai, nei Lietuvai. Todėl  LLP sako: esant reikalui balsuoti dėl TTIP mūsų rankos ,,Už“ nepakils!;

14.5. Po BREXIT ir galimų panašių procesų prasidėjo  naujo ES formato paieškos. Krypstama į federalinės ,,supervalstybės“, vadovaujamos  Vokietijos, modelį. Esant reikalui rinktis tarp Tautų Europos ir Federacinės Europos, kol dar yra pati ES ir Lietuva, kaip jos dalis, LLP visada balsuos už ES centro galių mažinimą, o ne didinimą;

14.6. Iš ES ateina reikalavimai naikinti žemės pardavimo užsieniečiams saugiklius. LLP laikosi nuostatos, kad žemės ūkio paskirties žemė nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos piliečiams;

14.7. Tik politinė valia lemia balsuojant dėl biudžetinių pinigų paskirstymo. Dabartinės valdžios planuose  – gerokai didinti išlaidas ginkluotės pirkimui. LLP mano, kad tai mūsų saugumo nepadidins – greičiau priešingai. Todėl  LLP sako: daugiau vaikų, mažiau tankų;

14.8. Traukiasi lietuvių kalbos vartojimo viešoji erdvė ( valstybinio pašto skyriai jau vadinami PayPost). LLP inicijuotų įstatymą, kuris suteiktų daugiau teisių lietuvių kalbai viešojoje erdvėje Lietuvos  valstybėje.

  1. Siūlomi pakeitimai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje:

15.1. referendumas skelbiamas, jei to reikalauja ne mažiau kaip 100.000 piliečių (9 str.);

15.2. asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu ir kitoks (internetinis) susižinojimas,  neliečiami (22 str.);

15.3. Lietuvos ūkis grindžiamas valstybinės, privačios ir kooperatinės nuosavybės teise (46 str.);

15.4. žemė, vidaus vandenys, miškai ir parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei (47 str. pirminė redakcija, priimta 1992 m. spalio 25 d. referendumu);

15.5. Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai Seimo narys išstoja arba pašalinamas iš partijos, kurios sąraše buvo išrinktas (63 str.);

15.6. Lietuvos Respublikos Prezidentas:

– sprendžia pagrindinius vidaus ir užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo vidaus ir užsienio politiką (84 str.)

  1. Valstybės išorinis saugumas ir gynyba

16.1. Pastaraisiais metais jokia kaimyninė valstybė teritorinių pretenzijų Lietuvai valstybiniu lygiu aiškiai neartikuliavo.

16.2. Hipotetiškai galimos grėsmės:

16.2.1. Rusijos noras turėti sausumos sieną su Karaliaučiaus sritimi;

16.2.2. prisimenant 1990-uosius, lenkų mažumos pretenzijos į autonomiją ir nepalanki Lenkijos reakcija Lietuvai;

16.2.3. Klaipėdos krašto klausimas, jei keistųsi Karaliaučiaus srities statusas (galimi pretenzijų reiškėjai Vokietija, Lenkija, Rusija);

16.2.4. pretenzijos į bendrą LDK teritorinį palikimą (Baltarusija, Lenkija)

16.2.5. Lietuvos materialiniai ir žmogiškieji resursai lyginant su potencialiais (hipotetiniais) konflikto dalyviais – nepalyginami;

16.2.6. dedamos didelės viltys į kitų šalių pagalbą LLP manymu nepamatuotos, nes pastarųjų metų stambaus tolimo geopolitinio žaidėjo karinis aktyvumas Rytų Europoje yra tik jo bandymas savo problemas spręsti Rytų Europos sąskaita;

16.2.7. Lietuva dėl savo geografinės padėties atsidūrė geopolitinio konflikto zonoje;

16.2.8. tikėtina, kad konfliktas įgaus ir aštrią fazę;

16.2.9. jeigu bus kova – bus ir nugalėtojas. Jis ir spręs pralaimėjusios šalies reikalus;

16.2.10. nesant konflikto šalimi – didesnė tikimybė nepakliūti į priklausomybę nuo nugalėtojo malonės;

16.2.11. Lietuva, deja, savanoriškai tapo konflikto šalimi ir tai, mūsų manymu, kelia didesnę grėsmę išoriniam saugumui ir net valstybingumui, negu padėtis, kai nesame konflikto šalimi.

  1. Užsienio politika

17.1. tik nuo valdančiųjų politinės valios priklauso užsienio politikos turinys;

17.2. pastarųjų keliolikos metų Lietuvos užsienio politikos turinį – ar jį formuoja sąlyginė ,,kairė“, ar sąlyginė ,,dešinė“ – galima apibūdinti taip: draugų ieško toli, o priešų – arti;

17.3. nors ES ir JAV interesai toli gražu ne visada sutampa – Irakas, TTIP, doleris prieš Eurą, įtampos kėlimas Šiaurės Afrikoje ir kituose regionuose ir t.t. – Lietuva labiau linksta remti tolimų JAV poziciją, negu artimos ES;

17.4. ES aukštų pareigūnų lūpomis jau ne kartą buvo pareikštos pretenzijos dėl tokio Lietuvos elgesio (,,praleido progą patylėti“). Tai gali skaudžiai atsiliepti ateityje, kai galingieji vėl dalinsis įtakos sferomis;

17.5. LLP užsienio politikoje pavyzdžiu ima Suomiją ir laikytųsi nuostatos: nei į Rytus, nei į Vakarus, o tik į Lietuvą – dabar ir visada!

III dalis

Svarbu ir reikalauja nesibaigiančio rūpesčio

  1. Tolygesnis žmogiškojo, ekonominio ir kultūrinio potencialo paskirstymas tarp periferijos ir centro. Vidinės emigracijos poreikio mažinimas:

18.1. valstybinių įstaigų, kurios nebūtinai turi būti Vilniuje, iškėlimas į kitus miestus;

18.2. mokslo įstaigų perkėlimas į regioninius centrus;

18.3. vaiko pinigai regionuose didesni nei Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje;

18.4. didesnės mokestinės lengvatos, įsigyjant būstą regionuose;

18.5. mokestinės lengvatos užsienio ir vidaus investicijoms, jei darbo vietos kuriamos regionuose ( pelno, nekilnojamojo turto, žemės mokesčiai);

18.6. regionai – tai 50 (?) km nuo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, 30 (?) km nuo Šiaulių, Panevėžio, Alytaus.

  1. Sveikatos apsauga

19.1. didesnis dėmesys profilaktinei medicinai valstybės lygiu ir kiekvieno piliečio finansinis skatinimas naudotis profilaktinės medicinos galimybėmis;

19.2. Lietuvoje yra įvairaus pavaldumo ligonių tinklas – miesto, žinybinės, universitetinės, valstybinės. Taip atsiranda kelios sveikatos politikos, nereikalinga konkurencija ir nenašus resursų panaudojimas. Svarstytina, ar Lietuvoje su palyginus nedidele teritorija ir negausiu gyventojų skaičiumi reikalinga tokia ligoninių pavaldumo įvairovė.

19.3. gydytojų ruošimas valstybei ir visuomenei kainuoja brangiai, tačiau dažnai  paruoštas specialistas išvyksta į kitą šalį, kuriai ir atitenka visa nauda. Svarstytinos kompensacijos formas: atlygina priimanti valstybė, susimoka išvykstantysis, prievolė atidirbti Lietuvoje;

19.4. dažni atvejai, kad gydytojas dirba valdiškoje ligoninėje ir tuo pačiu verčiasi privačia praktika. Tai netoleruotinas, korupciją skatinantis reiškinys;

19.5. Reikia organizuoti vaistų, medicininių prekių ir įrangos bazinio krepšelio valstybinį pirkimą ir tiekimą ligoninėms mažesnėmis kainomis. Valstybinių vaistinių tinklas pagal Skandinavijos šalių patirtį.

  1. Švietimas

20.1. mokykla turėtų veikti supratimo lauke, kad AŠ – tik dalis MES ir be MES – nėra ir AŠ;

20.2. svarbiausias  mokyklos ir mokytojų darbo uždavinys: lietuviškos sąvasties suvokimo ugdymas ir turinio sklaida;

20.3. vaikams reikėtų diegti supratimą, kad yra ne tik teisės, bet ir pareigos;

20.4. mokinio teisės neturėtų paneigti mokytojų teisių, jų autoriteto, bendrų tautos ir valstybės interesų bei tikslų. Šiandien yra priešingai;

20.5. kuo mažiau biurokratizmo mokyklos ir mokytojų darbe: per vaikų atostogas dažnai be reikalo mokytojai verčiami būti mokyklose, daugybė formalių ataskaitų ir bereikalingo ,,popierizmo“;

20.6. aukštojo mokslo įstaigų ir specialybių sąvadas turėtų labiau atitikti Lietuvos poreikius.

  1. Energetika

21.1. energetikos ūkio reikalai turi būti depolitizuoti;

21.2. turėtų dominuoti ekonominės naudos principo prioritetas;

21.3. siekti, kad būtų kuo mažiau tarpininkų tarp tiekėjo (gamintojo) ir vartotojo;

21.4. kaip siekiamybė, atsiradus progai, energetinio ūkio vienetų perėmimas į valstybės rankas;

21.5. interesų grupės formuoja nuomonę, kad atsinaujinanti ,,žalioji“ energija yra pati pigiausia. Tuo tarpu yra priešingai – tai labai brangi energija. Lietuvai, neturinčiai dujų, anglies  ir pakankamai naftos, ,,žalioji“ energetika yra būdas turėti nepriklausomus energijos šaltinius. Tačiau visuomenė neturi būti klaidinama dėl ,,žaliosios“ energijos gamybos kaštų.

  1. Žemės ūkis

22.1. dėl automatizacijos mažėjant darbo rankų poreikiui, žemės ūkis tampa svarbia sritimi, kur darbo rankų dar ilgai reikės;

22.2. visuomeninės naudos požiūriu, geriau daugiau vidutinių ar net smulkių ūkių, negu keli  labai stambūs;

22.3. alternatyva darbo biržai ar emigracijai galėtų būti ir Valstybinio žemės banko žemės nuoma ūkininkavimui;

22.4. visuomenei ir valstybei naudingiau remti ūkininkaujantį, negu jo neremti ir  mokėti  pašalpą kaip bedarbiui arba prarasti jį kaip emigrantą;

22.5. kad ūkiai, ypač smulkūs, galėtų išsilaikyti, visokeriopai skatintina kooperacija.

  1. Viešųjų erdvių problema

23.1.pagal nekilnojamojo turto, valdomo nuosavybės teise, kiekį Lietuva viena iš pirmaujančių ES;

23.2. Tačiau gyvenamųjų kvartalų bendras vaizdas, lyginant su kitų, ypač Vakarų Europos šalių, gyvenamaisiais kvartalais – prastas. Nesilaikoma aukštingumo, stilistikos, nėra šaligatvių, nors tam palikta vietos ir t.t.

23.3. didžiulė problema – daugiabučių namų kiemai – trūksta vietų automobiliams, gyventojai negali susitarti dėl žaliųjų kiemo plotų panaudojimo ir pan..

23.4. LLP siūlys įstatymus, kurie įpareigotų ir suteiktų galias savivaldybėms spręsti viešųjų erdvių naudojimo ir estetikos reikalus.

  1. Mokesčiai

24.1. LLP pasisako už tai, kad dirbantysis gautų visą atlyginimą ir pats mokėtų visus mokesčius. Dabar dirbantysis nemato viso savo algos dydžio, nes dalį mokesčių už jį sumoka darbdavys;

24.2. įmonių pelno ir dividendų mokesčiai galėtų būti sujungti į vieną įmoką, kuri mokama dividendų mokėjimo akcininkams metu. Mokesčio dydis didesnis už pelno ir dividendų mokesčius atskirai, bet mažesnis už jų sumą (Estijos pavyzdys).

  1. Socialinės atskirties mažinimo galimos priemonės:

25.1. progresiniai mokesčiai;

25.2. paveldėjimo mokesčiai;

25.3. brangaus turto papildomas apmokestinimas;

25.4. neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimas;

25.5. valstybinėse ir savivaldybės įmonėse ir įstaigose nustatomas didžiausias galimas skirtumas (10 (?) kartų) tarp maksimalios ir minimalios algos vienoje įmonėje ar įstaigoje.

  1. Galimi finansavimo šaltiniai programoje minimiems uždaviniams įgyvendinti:

26.1. lėšos, skirtos perteklinės ginkluotės įsigijimui;

26.2. įmokos iš ,,Sodros“ į privačius pensijų fondus tegu lieka ,,Sodroje“, o į PPF kiekvienas moka kiek nori asmeniškai;

26.3. atsiradus galimybei – pvz., Snoro ar Ūkio banko atveju – atkurti Valstybinį komercinį banką. Taip dalis bankinio pelno (palūkanų) liktų Lietuvoje;

26.4. darbo vietų kūrimas – žiūrėti 11 skyrių;

26.5. bankų ir prekybos tinklų apyvartos mokestis, sekant Vengrijos ir Lenkijos pavyzdžiais.

26.6. energetikos sektoriuje prioritetas ekonomikai, o ne politikai. Politiniai sprendimai energetikos srityje labai brangiai kainuoja;

26.7. lėšų taupymas sujungiant savivaldybes, kuriose ypač sumažėjo gyventojų.

LLP supranta, kad ne visoms šioje programoje išsakytoms idėjoms ir pasiūlymams atėjo laikas. Vienu atveju esame atviri diskusijai, kitu – rodome įvairių šalių pavyzdžius.

Vienų ar kitų sumanymų įgyvendinimas visada ir visur priklauso nuo laikmečio aplinkybių.

LLP veiklos tikslas – kad ir po šimto metų mūsų būtų nemažiau, kad turėtume valstybingumą, kad būtų ta pati etninė sudėtis ir kad tose pačiose žemėse skambėtų lietuvių kalba.

Tegausėja mūsų gretos!


Kandidatų vienmandatinėse apygardose rinkimų programa

Pagrindiniai prioritetiniai 15 punktų, kurie man, ir tikiuosi Jums, yra svarbūs :

  1. Išlikime šiandien, kad būtume rytoj. Daugiau vaikų, mažiau tankų!
  2. Tautinio santykio išsaugojimas.
  3. Valstybės žemė – tautos namai. Lietuvos ŽEMĖ – Lietuvos piliečių.
  4. Kieno įstatymai, tas ir šeimininkas.
  5. Nei į Rytus, nei į Vakarus, o čia ir dabar.
  6. Lietuva yra Lietuvos piliečių, o ne visų norinčių joje gyventi.
  7. Pirma lietuvis, o paskui savo religijos atstovas.
  8. Pirma lietuvis, o tik paskui savo partijos atstovas.
  9. Pirma lietuvis, o tik paskui europietis.
  10. Pirma Lietuvos kitatautis, o ne kitatautis Lietuvoje.
  11. Tik iš dviejų, vyro ir moters, gimsta trečias. ŠEIMOS samprata.
  12. Vaikai yra tautos tąsa amžinybėje ne tik su teisėmis, bet ir su pareigomis.
  13. Kalba – pagrindinė tautos savimonės dedamoji.
  14. Gyvybiškai svarbios ūkio šakos turi priklausyti valstybei.
  15. MES svarbiau už AŠ.

Išsamus LLP programos pristatymas

I dalis

II dalis

III dalis


Rolando Paulausko kalba Lietuvos Liaudies partijos suvažiavime 2016 06 11

Print Friendly