Rusijoje spartus žemės ūkio sektoriaus augimas

„Verslo žinios“, remdamosi „Financial Times“ ir „Bloomberg“, praneša, kad dujos, nafta ir ginklai jau nebėra vienintelės svarbios Rusijos eksporto prekės. Žemės ūkio sektorius per kelerius pastaruosius metus augo žaibiškai, o jo produkcijos eksportas pagal vertę aplenkė ginklų pramonę.

Paprastai pagrindine to priežastimi įvardijamos Rusijos sankcijos Vakarams, kai uždrausta įvežti daugybę įvairių maisto produktų. Tačiau svarbiausia priežastis vis dėlto buvo nuvertėję rubliai, rašo „Financial Times“.

Rusai dar 2014-aisiais, kai buvo įvestos sankcijos, kalbėjo, kad situacija paskatins vietos verslininkus didinti gamybą, ir viešai dėstė planus per kelerius metus visiškai apsirūpinti visa produkcija, kurios neimportuoja iš Vakarų. Šaliai tai padaryti sekasi visai neblogai, nors nemažai analitikų tokius ketinimus vertino skeptiškai.

Milžiniškus žemės ūkio sektoriaus augimo tempus iš tiesų lėmė ne prekybos draudimai, o rublio nuvertėjimas ir žema naftos kaina. Dėl šių sąlygų rusų produkcija tapo itin patraukli eksporto rinkose.

Net trąšų gamintojai, pastaraisiais metais visame pasaulyje išgyvenantys ne pačius geriausius laikus dėl mažų jų produkcijos kainų, Rusijoje pernai nesiskundė. Pasaulinis augalų apsaugos priemonių ir trąšų sunaudojimas praėjusiais metais augo 2,2%, o Rusijoje – 16%.

Agrochemijos įmones į viršų kėlė grūdininkai. Grūdus sėjantys ūkininkai Rusijoje, taip pat Ukrainoje, pamaitino ir agrotechnikos gamintojus. Europos žemės ūkio technikos gamintojų asociacijos (CEMA) duomenimis, čia buvo investuojama ne tik į traktorius ir kombainus, bet ir į naujas sėjos mašinas, kitą smulkesnę ūkių įrangą.

Rusai jau tapo didžiausiais pasaulio grūdų augintojais ir eksportuotojais ir dar tikisi naująjį sezoną eksportuoti bent 40 mln. t grūdų, kurių 30 mln. t sudarytų kviečiai, – tai būtų ne tik didžiausias kiekis pasaulyje, bet ir gerokai lenktų artimiausius konkurentus. Štai visa ES eksportuoja tik apie 24–27 mln. t kviečių.

„Bloomberg“ atkreipia dėmesį, kad Rusijos žemės ūkio verslininkai naudojasi ir dabartiniu šalies prekybos karu su Turkija. Vos sankcijos buvo įvestos, Rusijoje pasipylė didžiulės investicijos į pomidorų auginimo verslus.

Šiltnamiuose auginamų daržovių kiekis pernai ūgtelėjo 30%. Šalis taip pat tapo didžiausia pasaulyje cukrinių runkelių augintoja.

Panašiai pastaraisiais metais vystėsi ir kiaulininkystės verslas. Rusijai užvėrus savo rinką, buvusią viena svarbiausių visos ES augintojams, kiaulininkystė šalyje ėmė augti itin dideliais tempais.

Jau 2020-aisiais Rusija turėtų pati visiškai apsirūpinti kiauliena. Pagaminti vidaus vartojimui pakankamą paukštienos kiekį jai pavyko jau 2016-aisiais.

Kaip pasikeitė mėsos sektorius, nesunku pamatyti paanalizavus didžiausių pramonės įmonių pagamintos produkcijos kiekius: „Miratorg“ nuo 2010-ųjų gamybą padvigubino, „Rusagro“ – patrigubino.

Ne visos žemės ūkio sritys augo taip sparčiai. Šalies pieno sektorius pastaraisiais metais negamina daugiau pieno.

Nusigręžimą nuo pieno sektoriaus Rusijoje iš esmės lemia anksčiau minėtos priežastys: kur kas pelningiau auginti grūdus ar kitas augalininkystės žaliavas, užsiimti mėsininkyste ar auginti daržoves.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *