Žinomas Norvegijos žmogaus teisių gynėjas apie „Barnevernet“ savivalę

Žinomas Norvegijos žmogaus teisių gynėjas Marijus Reikerosas 25 lapkričio surengė Taline spaudos konferenciją, kurios metu perskaitė pranešimą apie daugkartinius vaikų ir tėvų teisių pažeidimus ir socialinių tarnybų savivalę Norvegijoje. Kaip praneša organizacijos „Estijos tėvai“ koordinatorė Anastasija Raja, norvego paskaita klausytojams paliko neišdildomą įspūdį. Pranešime nuskambėjo daug kritinės informacijos apie Norvegijos socialinės tarnybos „Barnevernet“ veiklą.

Anastasija Raja sutiko pasidalinti labiausiai šokiruojančiais pranešimo faktais, pabrėždama, kad kiekvienas iš jų turi įrodymus.

  1. Pagal SNO sprendimą Norvegija pažeminta žmogaus teisių srityje iš A grupės į B. Norvegija oficialiai pripažinta nepalankia šalimi žmogaus teisių ir tėvų teisės auklėti savo vaikus srityse. Statuso pažeminimas įvyko 2012 m.
  2. „Barnevernet“ socialinėse įstaigose vaikai gauna narkotikų, tame tarpe ir heroino. Narkotikai ir psichotropinės medžiagos naudojamos nuraminti vaikams. Tokiose įstaigose pusė vaikų tampa priklausomi nuo narkotikų ar medikamentų. Užfiksuota ir vieno paauglio mirtis nuo narkotiko GHB, arba „skystos ekstazi“, perdozavimo.
  3. „Barnevernet“ įdarbina buvusius nusikaltėlius ir žmones su psichiniais sutrikimais. To pasekmė yra vaikų mušimas ir prievartavimas. Prasižengę vaikai yra uždaromi ir izoliuojami nuo aplinkos savaitėms. „Išgelbėtų“ (atimtų iš tėvų) vaikų mirtingumas 40 kartų viršija vidutinį vaikų mirtingumą Norvegijoje. Oficiali ataskaita pripažįsta, kad prieš globojamus vaikus naudojama pernelyg daug fizinės jėgos ir jie pastoviai psichologiškai spaudžiami.
  4. Norvegijos teisėje yra panaikintas biologinis principas – kraujo giminystės principas. Dabar priimant sprendimą dėl vaiko turi reikšmės tik ta šeima ir tos aplinkybės, kurios atitinka abstraktiems „vaiko interesams“. Dėl tokio intereso galima pateisinti net prievartinį vaiko atėmimą iš tėvų jam pačiam prieštaraujant. Norvegijoje negalima iš katės atimti kačiuko iki trijų mėnesių amžiaus, užtat galima iš motinos atimti vaiką tiesiog gimdymo namuose dėl moksliškai nepagrįstų priežasčių (pvz., „galima emocinė rizika ateityje“).
  5. Žmogžudys Andersas Breivikas, nužudęs virš 70 žmonių, gali matytis su savo šeima reguliariai, o dešimtys tėvų, iš kurių yra atimti vaikai, negali susitikti su savo vaikais metais, juos atiduoda globėjams ir net pakeičia vardus.
  6. Apie socialinės tarnybos „Barnevernet“ kraupius veiklos metodus ne iš nuogirdų žino dešimčių šalių piliečiai, nukentėję nuo šios tarnybos. Iš laikinai šalyje gyvenančių tėvų visam laikui atimami vaikai, o pačius tėvus deportuoja iš šalies bet kokiu pretekstu. Atimtiems užsieniečių vaikams juos priglaudusiose naujose šeimose ar prieglaudose leidžiama kalbėti tik norvegiškai. Už panašių į „Barnevernet“ tarnybų veiklą savo piliečių jau atsiprašė Australijos premjeras ir Suomijos sveikatos apsaugos ministras. Dėl „Barnevernet“ veiklos Norvegija susigadino santykius su Brazilija, Čekija, Švedija ir kitomis šalimis, bet jokių pokyčių neįvyksta.
  7. Norvegijos valstybė skatina „Barnevernet“ savivalę, o tėvai čia yra praktiškai beteisiai. Reikiamus „Barnevernet“ sprendimus dėl vaikų priima vaikų psichologai, kurie gali prarasti darbą, jei parašys netinkamus raportus. Norvegija skiria dešimtis milijonų norvegiškų kronų savo juvenalinės justicijos diegimui ir propagandai Rytų Europos šalyse, pirmiausiai Pabaltijyje. Norvegija finansuoja Estijos įstatymų suvienodinimą su norvegiškais dėl socialinės vaikų ir paauglių globos.
  8. Iš 1 459 029 Norvegijoje gyvenusių vaikų (nuo 0 iki 22 m. amžiaus, nes globa suteikiama iki 23 m.) 53 150 vaikų ir paauglių metus laiko buvo „Barnevernet“ priežiūroje, tame tarpe 38 vaikai, atimti iš estų šeimų.
  9. „Barnevernet“ yra pinigų darymo iš atimtų vaikų ir paauglių piramidės viršūnė. 2015 m. septynios pagrindinės kompanijos, dirbančios su įvaikinimu, uždirbo 65 mln. eurų. Kompanijos, užsiimančios vaikų globa, yra akcinės bendrovės ir dėl pelno figūruoja Londono fondų biržoje.
  10. Per visus „Barnevernet“ veiklos metus nė vienas valdininkas nebuvo nubaustas už vaiko mirtį. Šiuo momentu Europos Žmogaus teisių teismas ėmė nagrinėti iš karto 9 bylas dėl Norvegijos vaikų globos sistemos. Šito daug metų siekė Norvegijos žmogaus teisių gynėjai, o informacija buvo renkama penkis metus.

Norvegijos žmogaus teisių aktyvistas Marijus Reikerosas pateikė klausimą Estijos valdžios atstovams: kodėl į susitikimą su geriausiai informuotu ekspertu dėl padėties su Norvegijos juvenaline justicija neatėjo Estijos Socialinių reikalų ministerijos, Vaikų gynimo sąjungos atstovai, Norvegijos konsulas? Susitikimas buvo atviras ir bet kas atėjęs galėjo užduoti bet kokį klausimą. „Kodėl niekas iš jų neatsako į mūsų klausimus? Nejau pateikti faktai neverti dėmesio?!“ – klausia organizacijos „Estijos tėvai“ aktyvistai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *