Kodėl verta restauruoti, o ne pirkti naują?
Kai kavos aparatas pradeda keistai šniokšti, lašinti vandenį ne ten, kur reikia, arba tiesiog atsisako bendradarbiauti ankstyvą pirmadienio rytą, dažniausiai galvojame apie naują pirkimą. Bet sustokime akimirkai. Tas aparatas, kuris dabar atrodo kaip beprasmis metalo gabalas, galbūt tarnavo jums ištikimai penkerius ar net dešimt metų. Jis žino, kaip jums patinka kava, kokiu metu dienos jūs labiausiai nervuojate, ir turbūt matė daugiau jūsų prabundimo ritualų nei bet kuris kitas namų daiktas.
Restauracija dažnai kainuoja 30-50% naujo aparato kainos. Jei turėjote kokybišką Gaggia, Rancilio ar net Saeco modelį, kuris kainavo 500-1000 eurų, restauracija už 150-300 eurų atrodo visai protingai. Be to, senesni aparatai dažnai būdavo gaminami iš tviresnių medžiagų, su mažiau plastikinių dalių ir paprastesne, bet patikimesne konstrukcija. Tai ne nostalgija – tai faktas, kurį patvirtins bet kuris servisų meistras.
Ekologinis aspektas irgi svarbus, nors skamba šiek tiek patetiškai. Elektronikos atliekos – viena didžiausių šiuolaikinės visuomenės problemų. Kiekvienas restauruotas aparatas – tai vienu daiktu mažiau sąvartyne ir vienu mažiau pagamintu nauju prietaisu, kuriam reikėjo žaliavų, energijos ir transporto.
Kada restauracija tikrai turi prasmę
Ne visus kavos aparatus verta gelbėti. Jei turite 50 eurų vertės kapsulių aparatą, kuris po trejų metų nusprendė išeiti į pensiją, restauracija greičiausiai neapsimoka. Čia logiška tiesiog nusipirkti naują arba pagaliau pereiti prie normalios kavos.
Restauracija turi prasmę, kai:
Aparatas yra aukštos klasės prekės ženklo – Gaggia, Rancilio, La Pavoni, Bezzera, Vibiemme, Rocket, ECM ir panašūs. Šie gamintojai vis dar gamina atsargines dalis senesnių modelių aparatams, o jų konstrukcija leidžia keisti beveik bet kurią dalį.
Aparatas turi sentimentinę vertę – gal tai dovana, gal paveldėtas iš tėvų, gal pirkote jį po pirmojo rimto darbo algos. Tokius dalykus verta išsaugoti ne tik dėl funkcionalumo.
Gedimas nėra katastrofiškas – jei sudegė valdymo plokštė retame modelyje, kurio dalių nebegamina, tai viena. Bet jei reikia pakeisti tarpiklius, nukalkinimo, valymo ar net boilerio keitimo – tai visiškai įmanoma ir dažnai nebrangu.
Aparatas yra mechaninis ar pusiau automatinis – tokie modeliai kaip La Pavoni Europiccola gali tarnauti dešimtmečius, nes juose beveik nėra elektronikos. Tai kaip seni mechaniniai laikrodžiai – amžini, jei tinkamai prižiūrimi.
Dažniausios problemos ir jų sprendimo kaina
Nukalkinimas ir giluminis valymas – tai ne visai restauracija, bet dažnai būtent to ir reikia. Aparatas, kuris nebuvo kalkinamas 2-3 metus, gali atrodyti visiškai sugadintas, nors iš tikrųjų jam tiesiog reikia geros vonios. Kaina: 30-80 eurų servise arba 10-20 eurų, jei darysite patys su tinkamomis priemonėmis.
Tarpiklių keitimas – laiko ir temperatūros poveikis daro savo. Guminiai tarpikliai sukietėja, pradeda pratekėti. Tai normalu ir lengvai pakeičiama. Komplektas tarpiklių kainuoja 15-40 eurų, darbas – dar 30-50 eurų, jei nedrįstate patys.
Pompos keitimas ar remontas – kai aparatas nebesukuria reikiamo slėgio arba keistai triukšmauja, dažnai kaltas pompa. Naujos pompos kaina 40-120 eurų, priklausomai nuo modelio. Darbas paprastai užtrunka valandą ar pusantros.
Boilerio keitimas ar remontas – rimtesnis ir brangesnis dalykas. Boileris gali rūdyti, ypač jei naudojamas kietas vanduo. Naujas boileris gali kainuoti 80-250 eurų, plius darbas. Bet jei aparatas geros kokybės, vis tiek apsimoka.
Elektronikos remontas – valdymo plokštės, temperatūros davikliai, relės. Čia kaina labai įvairi – nuo 30 iki 200 eurų. Senesnių modelių elektronika dažnai paprastesnė ir lengviau remontuojama nei naujų.
Ar galima restauruoti pačiam?
Priklauso nuo jūsų drąsos ir techninio išprusimo. Kai kurie dalykai tikrai įmanomi be specialių įgūdžių. YouTube pilna video, kaip išardyti beveik bet kurį populiarų modelį. Forume CoffeeGeek.com ar Home-Barista.com rasite detaliausias instrukcijas su nuotraukomis.
Ką galite daryti patys:
Nukalkinimą – absoliučiai. Nusipirkite normalų nukalkintoją (ne acto!), sekite instrukcijas. Citric acid arba specialios priemonės kaip Durgol, Puly Caff veikia puikiai.
Tarpiklių keitimą – jei turite pagrindinius įrankius ir kantrybės. Svarbu nusipirkti tiksliai tinkančius tarpiklius. Išmatavimas ir užsakymas internetu paprastai nesudėtingas.
Pagrindinį valymą ir priežiūrą – grupės galvutės valymas, dušo ekrano keitimas, backflushing – tai turėtų mokėti kiekvienas espreso aparato savininkas.
Ko geriau nedaryti pačiam:
Elektronikos remonto – nebent esate elektrikas. Čia galima ir aparatą sugadinti, ir save sužeisti.
Boilerio keitimo – reikia žinoti, kaip saugiai atjungti, kaip teisingai prijungti naują, kaip išvengti nuotėkio. Klaida gali baigtis potvyniu virtuvėje.
Pompos keitimo – nors teoriškai įmanoma, bet reikia suprasti hidraulinę sistemą. Neteisingai prijungus, galima sugadinti ir naują pompą.
Jei vis tiek norite bandyti patys, pradėkite nuo paprastų dalykų. Žiūrėkite video kelis kartus, pasirašykite dalis nuotraukose, kad žinotumėte, kas kur grįžta. Ir turėkite planą B – gero servisų meistro kontaktą.
Kaip rasti gerą meisterį
Ne kiekvienas, kuris rašo „kavos aparatų remontas” Google, tikrai supranta, ką daro. Ypač kalbant apie espreso aparatus – tai ne virduliai ar skrudintuvai.
Ieškokite specializuotų servisų, kurie dirba būtent su espreso aparatais. Klauskite kavos entuziastų grupėse Facebook’e ar forumuose – žmonės mielai dalinasi rekomendacijomis.
Geras ženklas – jei servisas platina ar remontuoja profesionalią įrangą kavinėms. Tai reiškia, kad jie supranta, kaip veikia rimti aparatai, turi dalių tiekėjus ir patirties.
Paskambinę ar parašę, paklauskite konkrečiai apie jūsų modelį. Jei meistras iš karto gali pasakyti apie dažniausias to modelio problemas, tai geras ženklas. Jei sako „atneškite, pažiūrėsim” – ne būtinai blogai, bet mažiau užtikrinantis.
Klauskite apie garantiją atliktam darbui. Normalūs servisai duoda bent 3-6 mėnesių garantiją dalims ir darbui. Jei garantijos nėra – bėkite.
Kaina už diagnostiką paprastai 15-30 eurų, ir ji turėtų būti įskaičiuojama į remonto kainą, jei sutinkate taisyti. Jei diagnostika kainuoja 50 eurų ir neįskaičiuojama – tai ne visai sąžininga.
Dalių pirkimas: originalios vs analogai
Čia amžinas dilema. Originalios dalys visada geriau, bet ne visada būtinos ir ne visada prieinamos.
Originalios dalys garantuoja tikslų tinkamumą ir kokybę. Jei aparatas dar gamyboje arba gamintojas palaiko senus modelius (kaip Gaggia ar Rancilio), originalias dalis rasti nesunku. Kaina paprastai 20-40% didesnė nei analogų, bet ramybė verta.
Kokybiški analogai iš patikimų tiekėjų (pvz., E61 grupės dalys, standartiniai tarpikliai, pompos) veikia puikiai. Daugelis aparatų naudoja tas pačias standartines dalis – Ulka pompas, Gicar elektroniką, standartinio dydžio tarpiklius. Čia analogai visiškai priimtini.
Pigūs Kinijos analogai – rizikinga. Tarpikliai gali būti iš prastos gumos, kuri greitai suyra. Elektronika gali veikti netolygiai. Pompos gali būti triukšmingesnės ir trumpaamžiškesnės. Bet kartais tai vienintelė parinktis, jei originalių dalių nebegamina.
Kur pirkti dalis:
– Espresso Parts, Coffee-Sensor.com – tarptautiniai tiekėjai, platus asortimentas
– eBay – galima rasti ir originalių, ir analogų, bet reikia mokėti skaityti aprašymus
– Vietiniai tiekėjai – jei yra specializuotų, paprastai patikimiausi, nors brangesni
– Aliexpress – pigiausia, bet kokybė loterija ir laukimas ilgas
Svarbu tiksliai žinoti modelio numerį ir dalies pavadinimą. Nuotrauka padeda, bet matmenys ir specifikacijos svarbiausi. Jei abejojate – geriau pasikonsultuokite su meistru prieš perkant.
Kosmetinė restauracija: kai svarbu ne tik funkcionalumas
Jei jūsų aparatas veikia gerai, bet atrodo tarsi išgyvenęs karą, kosmetinė restauracija gali jam suteikti antrą jaunystę. Ypač tai aktualu vintažiniams aparatams, kurie gali tapti tikru virtuvės akcentu.
Nerūdijančio plieno korpuso poliravimas – galima padaryti pačiam su specialiomis priemonėmis (Autosol, Peek) arba atiduoti profesionalams. Rezultatas gali būti stulbinantis – aparatas atrodo kaip naujas.
Chromo dalių atnaujinimas – jei chromuotos dalys prarado blizgesį ar net rūdija, jas galima perchromuoti. Tai jau brangesnis procesas (50-150 eurų), bet verta, jei aparatas vertingas.
Dažymas – kai kurie aparatai turi dažytus korpusus. Jei dažai nulupę ar subraižyti, galima nudažyti iš naujo. Čia reikia specialių dažų, atsparių karščiui.
Rankenos ir mygtukai – dažnai būna plastikiniai ir su laiku pageltsta ar sulūžta. Galima rasti naujų arba net pakeisti į kitos medžiagos – pvz., medines rankenas vietoj plastikinių.
Vintažiniai aparatai kaip La Pavoni Europiccola ar senieji Gaggia modeliai po kosmetinės restauracijos gali būti parduodami už didesnę kainą nei kainavo pirkti ir restauruoti. Tai gali būti ne tik hobis, bet ir nedidelis verslas entuziastams.
Kai senas draugas tampa geresnis nei naujas pažįstamas
Restauruotas kavos aparatas – tai ne kompromisas ar taupymo būdas. Tai sąmoningas pasirinkimas pratęsti kokybės, patikimumo ir asmeninės istorijos gyvenimą. Po restauracijos jūsų aparatas gali veikti geriau nei naujas, nes visos susidėvėjusios dalys pakeistos, sistema išvalyta, o konstrukcija išbandyta laiko.
Yra kažkas pasitenkinimo keliantis, kai rytą gaminatės kavą iš aparato, kurį patys padėjote atgaivinti. Žinote jo istoriją, suprantate, kaip jis veikia, galite jį prižiūrėti. Tai visiškai kitoks santykis nei su nauju prietaisu iš dėžės, kurį tiesiog naudojate, kol jis sugenda.
Finansiškai restauracija dažniausiai apsimoka, jei aparatas buvo vidutinės ar aukštos klasės. Ekologiškai – tikrai apsimoka visada. Emociškai – čia jau kiekvieno asmeninis reikalas, bet daugelis, kurie nusprendė restauruoti, nesigaili.
Taigi jei jūsų senas kavos aparatas pradeda kelti problemų, nebenuskite jo išmesti ar grūsti į rūsį. Pasikonsultuokite su meistru, įvertinkite situaciją, paskaičiuokite. Galbūt tas senasis draugas dar ilgai džiugins jus aromatingais rytais, tereikia šiek tiek dėmesio ir priežiūros. Kaip ir su tikrais draugais – kartais verta investuoti į santykį, o ne ieškoti naujo.